Vaikų traumos ir jų priežastys Lietuvoje
2018-01-02

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Ukmergės skyrius pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2017 metų leidinį ,,Lietuvos vaikų traumos ir jų priežastys“ parengė pranešimą apie 2015 metų vaikų traumas ir jų priežastis Lietuvoje.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje pradėjo funkcionuoti Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinė sistema (TNAS IS), kuri šiuo metu kaupia ir apdoroja duomenis apie traumas ir nelaimingus atsitikimus. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2017 m. išleistame leidinyje ,,Lietuvos vaikų traumos ir jų priežastys“ analizuojami šioje informacinėje sistemoje sukaupti duomenys apie 2015 m. vaikų patirtas traumas, jų priežastis, traumų pobūdį. Leidinyje taip pat pateikiamos pagrindinės strategijos, galinčios padėti išvengti vaikų kritimų, nudegimų, nuplikinimų, apsinuodijimų nuo vaistų ir nemedicininės paskirties medžiagų ir transporto traumų.

Vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. kasdien ambulatoriškai dėl traumų buvo gydyti 207 vaikai, 20 vaikų susižalojo taip, kad turėjo būti gydyti ligoninėje bei kas savaitę dėl patirtų sunkių sužalojimų mirė mažiausiai vienas vaikas.

Leidinyje akcentuojama, kad vaikų traumos yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema. Tai – pagrindinė vaikų mirtingumo priežastis. Kiekvieną dieną visame pasaulyje daugiau kaip 2000 šeimų kenčia dėl vaiko netekties atsitikus nelaimingam atsitikimui, kurio buvo galima išvengti. Nelaimingi atsitikimai taip pat yra pagrindinė vaikų neįgalumo priežastis.

Lietuvoje 2015 m. ambulatoriškai dėl traumų buvo gydyti 75705, o stacionaruose – 7408 vaikai. Dėl išorinių mirtingumo priežasčių mirė 67 vaikai (26,5 proc. visų vaikų mirčių) - taigi apie ketvirtadalio Lietuvos vaikų mirčių galima buvo išvengti taikant prevencines priemones.

Įvairaus amžiaus grupių vaikų mirtingumo priežastys skiriasi. 2015 m. Lietuvoje dažniausiai vaikai iki 1 metų amžiaus mirė dėl įgimtų formavimosi ydų bei perinatalinio laikotarpio (nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 7 dienų po gimimo) ligų, 1–4 metų amžiaus – nuo navikų, tačiau nuo 5 iki 17 metų amžiaus išorinės priežastys vienareikšmiškai tampa pagrindinėmis vaikų mirtingumo priežastimis.

NUKRITIMAI

Nukritimai yra dažniausia priežastis, dėl kurios vaikai susižaloja (3189 atvejai). Apie pusė jų (48 proc.) nukrito lygioje vietoje (užkliuvus, važinėjantis riedlente ir kt.), dvigubai mažiau (23 proc.) – iš aukščio (nuo lovos, žaidimo aikštelės įrenginių, laiptų ir kt.). Didėjant amžiui, nukritimų iš aukščio dalis mažėjo, dažniausiai ligoninėje atsidūrė vaikai iki 1 metų amžiaus. Dėl nukritimų vaikai iki 4 metų dažniausiai patyrė galvos sužalojimus, nuo 5 iki 14 metų dažniau sužalojamas pečių lankas ir rankos, o 15–17 m. – klubai ir kojos.

NUDEGIMAI, NUPLIKINIMAI

Nudegimai ir nuplikinimai būdingiausi 0–4 m. amžiaus vaikams (398 atvejai iš 487). Dažniausiai 0–4 m. vaikai nukentėjo dėl nudegimų karštu maistu, gėrimais, riebalais ir maistiniais aliejais, taip pat gan dažnai apsiplikius (karštu vandeniu ir garais). Su amžiumi nudegimų ir nuplikinimų struktūroje didėjo traumų dėl dūmų, gaisro ir liepsnos poveikio, o nukentėjusių dėl nudegimų karštu maistu, gėrimais, aliejais santykis mažėjo. 15–17 m. vaikų susižalojimų dėl sąlyčio su karštais daiktais (namų apyvokos, šildymo įrenginiais, varikliais ir kt.) santykinė dalis taip pat buvo didesnė, nei kito amžiaus grupių vaikų.

APSINUODIJIMAI

2015 m. dažniausiai vaikai apsinuodijo vaistais ir biologinės kilmės medžiagomis (446 atvejai), trečdalis – alkoholiu (345 atvejai) ir penktadalis – nemedicininės paskirties medžiagomis (194 atvejai). Iki 1 metų vaikų pagrindinė apsinuodijimų medžiaga – nemedicininės paskirties medžiagos, 1–9 metų – vaistai, o nuo 10 metų – alkoholis. Dažniausia narkotikais apsinuodijo 15–17 m. vaikai (51 atvejis iš 70).

TRANSPORTO TRAUMOS

Iki 5 metų amžiaus vaikai retai nukentėdavo per transporto įvykius (24 atvejai), žymiai daugiau nukentėjo 5–9 m. (150 atvejai), 10–14 m. (177 atvejai) ir 15–17 m. (146 atvejai) amžiaus vaikų. 5–14 m. vaikai dažniau patiria traumas važiuojant dviračiu, mopedu (daugiau kaip 50 proc. atvejų), o 15–17 m. vaikai dažniau traumas patyrė važiuodami automobiliu, sunkvežimiu, autobusu. Lyginant su kito amžiaus vaikais, 15–17 m. amžiaus grupės vaikai rečiausiai buvo traumuojami kaip pėstieji.

Nagrinėjant traumų priežastis pagal jas patyrusių vaikų amžių, paaiškėjo, kad dūmų, ugnies, liepsnos poveikį, sąlytį su karščiu ir karštomis medžiagomis dažnai patiria vaikai iki 4 m., taip pat nemažai šio amžiaus vaikų atsitiktinai apsinuodijo kenksmingomis medžiagomis. 5–9 m. amžiaus grupėje iškyla transporto traumų problematika (150 atvejų iš 497 per metus). Dažniausiai tokio amžiaus vaikai patyrė traumas važiuodami dviračiais (80 atvejų) arba būdami pėstieji (37 atvejai).

Nuo 10 metų traumų priežasčių struktūroje išryškėja tyčiniai susižalojimai. Paauglystėje (15–17 m.) šių susižalojimų skaičiai dar padidėja (235 atvejai). Transporto įvykių metu dažniausiai buvo sužaloti 15–17 metų vaikai.

Daugiausiai visų amžiaus grupių vaikų patyrė galvos (2158 atvejai) bei pečių lanko ir rankų sužalojimus (1787 atvejai). Galvos sužalojimai būdingesni iki 1 metų vaikams bei paaugliams (15–17 m.) Dažniausia vaikų traumų priežastis – nukritimai (sudarė 43 proc.). Antrojoje vietoje (11,5 proc.) – mechaninių jėgų poveikis (pavyzdžiui, atsitrenkimas į sportinį inventorių, sąlytis su aštriu stiklu ir pan. aplinkybės).

Daugiausiai vaikų, patyrusių galvos ir kūno sužalojimus, buvo 10–17 metų amžiaus (2923 atvejai), nemaža dalis apsinuodijo narkotikais, vaistais, biologinėmis ir nemedicininės paskirties medžiagomis (610 atvejų). Jaunesnio amžiaus vaikai (0–4 metų) ne tik dažnai patyrė galvos ir kūno sužalojimus (971 atvejis), tačiau ir nudegimus, nuplikinimus bei apsinuodijimus narkotikais, vaistais, biologinėmis ir nemedicininės paskirties medžiagomis (373 atvejai).

Dažniausiai vaikai susižalojo namie (41,6 proc.) ir mokykloje (8,7 proc.). Dažniau mokykloje susižalojo 10–14 m. amžiaus vaikai, o sporto ir fizinio lavinimo vietose bei gatvėje ir automagistralėje – 10–17 m. vaikai.

VAIKŲ NEĮGALUMAS IR MIRTINGUMAS DĖL TRAUMŲ

2015 m. neįgalumas dėl sužalojimų ir apsinuodijimų atliekant pirminį vertinimą buvo nustatytas 9 vaikams. Dažniausiai buvo nustatytas lengvas neįgalumas (67 proc. pirminių atvejų). 2015 m. dėl išorinių mirtingumo priežasčių mirė 67 vaikai. Didžiausią dalį mirčių priežasčių struktūroje užėmė savižudybės (20 atvejų). Transporto įvykių metu žuvo 15 vaikų, 7 vaikai užduso įkvėpę skrandžio turinio, 2 – užspringo. Apsinuodiję dujomis mirė 5, o vaistais – 1 vaikas. 6 vaikai nuskendo, 2 mirė kai į jų gyvybę buvo pasikėsinta. 2015 m. mirčių skaičius didėjo su amžiumi, daugiausiai mirė 15–17 metų vaikų (42 proc. mirčių dėl išorinių mirtingumo priežasčių).

 

Vitalija Motiejūnienė,

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento

Ukmergės skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas;

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra