Viešėjo Lietuvos ambasadorius
2019-05-13

Minėdama Europos dieną, Vlado Šlaito viešoji biblioteka pakvietė ukmergiškius į susitikimą su Lietuvos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Evaldu Ignatavičiumi.

Ambasadorius – mūsų kraštietis, gimęs Baravykų kaime, baigęs Jono Basanavičiaus gimnaziją, vėliau – lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. Per beveik tris dešimtmečius trunkančią diplomato karjerą jam teko vadovauti Lietuvos generaliniam konsulatui Kaliningrade, Lietuvos ambasadai Vokietijoje, eiti užsienio reikalų viceministro, URM valstybės sekretoriaus ir sekretoriaus pareigas, dirbti Lietuvos ambasadoriumi Baltarusijoje.

Susitikimo metu svečias priminė renginio dalyviams svarbiausius Europos Sąjungos faktus, apžvelgė šiandieninius siekius ir 15-os Lietuvos narystės metų ES reikšmę, kalbėjo apie artėjančius Europos parlamento rinkimus, o baigdamas savo pranešimą, surengė nuotaikingą viktoriną apie šios bendrijos susikūrimą, jos istoriją, lyderius, himną ir kitus faktus.

Malonia staigmena viešosios bibliotekos šeimininkams tapo ambasadoriaus žinia apie tai, jog jo diplominis darbas universitete buvo skirtas kraštiečio išeivijos poeto Vlado Šlaito gyvenimui ir kūrybai. Labai smagu, sakė E. Ignatavičius, kad sugrąžintas žmogiškasis teisingumas ir viešajai bibliotekai suteiktas Vlado Šlaito vardas.

Pats su savo eilėmis respublikinėje spaudoje būsimasis diplomatas debiutavo dar 1985 metais, kai teko atlikti karinę tarnybą Carskoje Selo, kur lygiai prieš 220 metų gimė Aleksandras Puškinas. 1994-aisiais kartu su bendraminčiais Dainiumi Dirgėla, Valdu Gedgaudu, Alvydu Šlepiku ir Donatu Valančiausku jie išleido maištingąjį poezijos almanachą „Svetimi“, kuris dienos šviesą išvydo leidyklos „Vakarinės naujienos“ dėka. Po 14-os metų, 2008-aisiais, Lietuvos rašytojų sąjunga išleido E. Ignatavičiaus poezijos rinkinį „Laikinųjų reikalų patikėtinis“, kurį redagavęs Valentinas Sventickas džiaugėsi taupia poetine autoriaus kalba, tyliu balsu, gražiais skambesiais. „Gimiau pasaulyje, kur akmenys, miškai, upeliai dar tebeturėjo vardus, bet jau nebeturėjo šeimininko. Jaučiausi ten laisvas, nes viskas aplink buvo niekieno, taigi – mano, – teigia E. Ignatavičius. – Vėliau tą laisvę įrėmino bevardis miesto betonas, vadovėlių viršeliai, kareivinėmis paverstų Carskoje Selo rūmų sienos. Ir staiga į tuos ankštus rėmelius vėl įsiveržė laisvė – su vėliavom, dainom ir uždraustų poetų eilėraščiais“. Poetas ir diplomatas prisipažįsta kartais bandantis užrašyti tai, ko nespėjo popieriui patikėti anksčiau gyvenę poetai, ir tęsdamas šį žaidimą pagalvoja, kad jam išsprūdusias eilutes užrašys kiti šio pasaulio laikinųjų reikalų patikėtiniai.

Viešosios bibliotekos kieme nuo pat ryto veikė Europos Sąjungos informacinė palapinė, kurioje su praeiviais bendravusios bibliotekininkės Vanda Vinckienė ir Vilma Belapetravičienė dalijo suaugusiems ukmergiškiams, jaunimui ir vaikams lankstinukus, kalendorius, ženkliukus ir kitą reklaminę atributiką apie 28 Europos valstybes vienijančią ekonominę bei politinę bendriją. Viešojoje bibliotekoje veikė paroda apie Europos Sąjungą, Interneto ir periodikos skaitykloje vyko Europos egzaminas.

Viešosios bibliotekos informacija.

Kristinos Darulienės ir Žanetos Pakulnienės nuotraukos.

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra