Deltuvos seniūnija

   
    Deltuvos herbas
  
  
                                                                                                                      

 


Seniūnijos adresas: LT-20306, Vytauto g. 30, Deltuva
Telefonas +370 340 47131
El. paštas deltuva@ukmerge.lt

Darbo laikas
Pirmadienį - ketvirtadienį      8.00 - 17.00 val.
Penktadienį                         8.00 - 15.45 val.
Pietų pertrauka                   12.00 - 12.45 val.
Švenčių dienų išvakarėse dirbama viena valanda trumpiau


Gintaras Radzevičius

Seniūnas
Telefonas +370 340 47131
El. paštas gintaras.radzevicius@ukmerge.lt

Seniūnijos specialistai

Seniūnijos seniūnaičiai


Seniūnijos statistika

Plotas – 17 091 ha
Gyventojų skaičius – 2733


Istorija

Deltuvos miestelis, Ukmergės rajono savivaldybės seniūnijos centras. Tai viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių (minima nuo 1219 m.). Net vietovardžio Deltuva kilmė iki galo neišaiškinta. Dalis tyrinėtojų mano, kad ankstyviausia forma galėjo būti Dėviltava, kilusi iš dvikamienio asmenvardžio Dė-viltas. Be Dėviltavos, iš seno naudotos ir kitos formos, pavyzdžiui, Dėviltuva. Kada atsirado vardas Deltuva, tiksliai pasakyti negalima. Jis taip pat ganėtinai senas, pirmą kartą užrašytas 1562 m.

Valstybės kūrimosi laikotarpiu ne kartą minima Deltuvos žemė, būta net kelių kunigaikščių. Jau garsiojoje 1219 m. Lietuvos kunigaikštysčių sutartyje su Haličo-Voluinės vadovais, tarp keliolikos Lietuvos kunigaikščių, Deltuvai atstovavo net keturi: Judikis, Pūkeikis, Bikšis ir Ligeikis (Likeikis). Kai kurie jų, Bikšys ir Ligeikis, vėliau suklastotuose šaltiniuose vadinami Mindaugo baronais ir giminaičiais. Aišku viena, kad Deltuvos kunigaikščiai ( kai kurie, matyt, Mindaugo giminaičiai), nors buvo ryškūs vietiniai dinastai, turėjo paklusti vyresniems kunigaikščiams. 1263 m., kai buvo nužudytas karalius Mindaugas, prasidėjo vidaus karas. Apie 1265 m. Mindaugo sūnus Vaišelga užėmė Deltuvos ir Nalšios žemes. Tuomet, žuvus vietos kunigaikščiams Deltuva sunyko, valdos atiteko krašto valdovui. Tik po 120 metų jos vardą vėl randame kryžiuočių kelių aprašyme. XV a. Pirmajame trečdalyje Deltuva dar priklausė valdovui, vėliau perėjo į privačias rankas. Iš pradžių ją valdė Valmantai, po to jų palikuonys Kęsgailos, nuo XVI a. Pradžios Radvilos ir kitos giminės. Manoma, kad pirmąją katalikų bažnyčią prieš 1444 m. pastatė Kęsgailos, o Radvilos XVI a. Antrojoje pusėje įrengė evangelikų reformatų bažnyčią (išliko griuvėsiai).

Nuo 1560 m. minimas Deltuvos miestelis į didesnį miestą neišaugo. XIX a. Antrojoje pusėje tapo valsčiaus centru ir šias funkcijas įvairiais pavadinimais (valsčius, apylinkė, seniūnija) išlaikė iki mūsų dienų. 1867 m., kai priklausė Rusijai, Deltuva Vilniaus generalgubernatoriaus Konstantino Kaufmano garbei buvo pervardyta į Konstantinovą. Senasis vardas sugrįžo 1914 m.

Netoli Deltuvos esančio Obelių kapinyno tyrinėjimai atskleidė dar vieną labai reikšmingą istorijos faktą. Čia rasta V-VI a. Nedegintų bei XIII-XIV a. (kai kurie XV a. ) degintų kapų. Ypač įdomūs XIII-XIV a. Radiniai, reprezentuojantys pagoniškos Lietuvos valstybės laikų laidojimo papročius ir materialinę kultūrą. Iš šio laikotarpio rasta darbo įrankių, ginklų, papuošalų, įvairių buities, žirgo aprangos reikmenų bei kitų daiktų. Tarp jų aptikta 12 plačiaašmenių kovos kirvių, 26 ietigaliai. Svarbiausia, kad dalis degintų kapų surasta ne žemėje, o šalimais – Obelių ežere, netoli kranto. Obelių kapinyną galima pavadinti vienu iš unikaliausių mūsų krašto praeities paminklų. 


Įžymūs žmonės

Gimė:

  • dailininkas, grafikas, dailėtyrininkas, muziejininkas Paulius Galaunė (1890-1988) Pageležiuose; 
  • archeologas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Lietuvių enciklopedijos redaktorius, filosofijos dr. prof. Jonas Puzinas (1905-1978) Svaronyse;
  • mokytojas, kuris 1903-1905 metais lankė Deltuvos pradžios mokyklą, Stasys Tijūnaitis (1888-1966).

Reikšmingų darbų sukūrė:

  • Gabrielė Petkevičaitė-Bitė - rašytoja (1861-1943);
  • Zita Kreivytė - odos dailiųjų dirbinių kūrėja (g. 1942 m.);
  • Ona Kreivytė-Naruševičienė - dailininkė  keramikė (g. 1935 m.);
  • Vaclovas Tamašauskas - Šiaulių dramos teatro aktorius (g. 1924 m.);
  • Albertas Gurskas - VDA Grafikos katedros vedėjas, profesorius, senato narys (g. 1935 m.).

Deltuvos seniūnijos lankytinos vietos


Deltuvos seniūnija yra vakarinėje Ukmergės rajono dalyje. Ribojasi su Veprių, Siesikų, Pivonijos, Pabaisko, Vidiškių seniūnijomis, Ukmergės miestu bei Jonavos rajonu. Seniūnijos teritorijai priklauso 58 gyvenamosios vietovės, iš jų: 1 miestelis, 2 viensėdžiai, 55 kaimai. Pietinę seniūnijos dalį riboja upė Šventoji, teka pastarosios dešinysis intakas Armona bei Armonos intakai: Šventupis, Vikšupys, Pavarklos ir kiti upeliai.

Seniūnijoje yra 2 pašto įstaigos, 2 pagrindinės mokyklos, 3 bibliotekų padaliniai, 1 ambulatorija, 2 medicinos punktai, 2 kultūros namai, 4 kaimo bendruomenės, bažnyčia, senelių namai, girininkija, 2 dvarai, sportinis aerodromas, 7 parduotuvės, kavinė-baras,  pirtis, įsikūrusios 5 sodų bendrijos, Deltuvos miestelio bendruomenės vaikų dienos centras, 9 įmonės.           

Verslas: žemės ir miškų ūkis, gyventojų aptarnavimas, paukštininkystė.


2018 m. veiklos planas

2017 m. veiklos ataskaita 2017 m. veiklos ataskaita (su parašu)

2017 m. finansinės būklės ataskaita

2017 m. veiklos planas

2015 m. veiklos planas


  Sekite Deltuvos seniūnijos veiklą www.facebook.com puslapyje Deltuvos seniūnija


Paskutinis atnaujinimas: 2018-10-23 11:52:25