Siesikų seniūnija

Seniūnijos statistika

Plotas - 168 km2
Kaimų skaičius seniūnijoje - 62 
Gyventojai - 1523

siesikai-aaa7200566b8b31e77caf29b21670bc3.png

Istorija

Siesikų miestelis įsikūręs Siesikų ežero šiaurės vakarų krante, nutolęs nuo Vilniaus 100 km. Lenkų šaltiniuose rašoma, kad Siesikai davę vardą miesteliui, kuris minimas XVI a. antroje pusėje. XVII a pradžioje Elžbieta Daumantaitė – Siesickaitė ištekėjo už kunigaikščio Leono Radvilos ir gavo Siesikus kraičiu. 1744 m. Siesikų parapijoje gyveno 2307 katalikai. 1748 m. Siesikai gavo turgaus ir prekyviečių privilegiją. 1781 m. 1781 m. mokykloje mokėsi 25 vaikai. 1845 m. Siesikus nupirko Konstantinas Daugėla. Daugėlos perstatė pilį, išlaikydami jos senąjį stilių. Per 1863 m. sukilimą čia veikė Maleckio. Albertinskio ir Končos būriai. Birželio 4- ą d. 900 sukilėlių 9 valandas kovėsi su rusų gvardijos suomių pulku. Pasakojama, kad Siesikų parko ąžuolo drevėje slapstėsi sukilimo vadas kunigas A. Mackevičius. Carinės Rusijos laikais Siesikai buvo valsčiaus centras su 5 seniūnijomis. 1877 m. mokykloje mokėsi 54 vaikai. 1903 m. Siesikuose gyveno 418 gyventojų. Per I pasaulinį karą vokiečiai gerokai nuvargino Siesikų gyventojus didelėmis prievolėmis. 1919-1920 m. siesikiečiai narsiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Buvo sukurta raitoji ir pėsčioji milicija. 1919 m. Siesikuose ne kartą buvo užėmę bolševikai. Kovose su jais žuvo 6 siesikiečiai. Nepriklausomybės metais Siesikai liko valsčiaus centru. Čia veikė 6 skyrių pradžios mokykla (1944 m. tapsi progimnazija, o 1951 m. vidurinė mokykla), sveikatos ir veterinarijos punktai, girininkija, paštas, vaistinė, policijos nuovada.

Herbas

1998 m. gruodžio 23 d. Iš Lietuvos heraldikos komisijos prie Respublikos Prezidento buvo gauta informacija dėl Siesikų herbo:

Ieškant herbui simbolikos, nutarta miestelio herbe pavaizduoti hipocentaurą (žmogų - žirgą), šaunantį iš lanko į uodegą su žalčio galva. Panašią būtybę vartojo Siesikų dvaro savininkai Daumantai Siesickiai. Tai vienas iš seniausių ir įspūdingiausių simbolių Lietuvos heraldikoje, galima sakyti, iki šios visai nepagrįstai užmirštas. Lietuvos metraščių legendinėje dalyje net tvirtinama, kad hipocentauras buvęs pirmasis Lietuvos kunigaikščių, kilusių iš Deltuvos, herbas, kurį XIII a. kunigaikštis Narimantas pakeitęs raiteliu ( Vyčiu). Iš tikrųjų, kada hipocentauras atsirado, kol kas neįmanoma pasakyti. Viena aišku, kad nuo XV a. pradžios hipocentaurą naudojo Alšėniškiai, XVI a. Svirskiai, Giedraičiai ir kitos senosios Lietuvos kunigaikščių šeimos. Siesikus valdę Siesickiai iš pradžių vadinosi viena Siesickių pavarde, o herbe vaizdavo buivolo galvą (lenk. herbas (Bawola glova). Jų kunigaikštiška kilme abejojama. Bent Jozefas Wolffas juos vadino pseudokunigaikščiais. Tačiau vėliau, kai Siesickiai tapo Daumantais Siesickiais giminės herbe ėmė vaizduopti du simbolius: senąjį Lietuvos kunigaikščių hopocentaurą ir buivolo galvą (1704-1705 m. Vilkmergės paseniūnio Mataušo Daumanto Siesickio herbiniai antspaudai su hipocentauru viršuke ir buivolo galva apačioje //Lietuvos valstybės istorijos archuvas. F.525. Ap 8 B. 595.L 93v , 284, 287). Panašų herbą galima rasti Vilniaus Rasų kapinėse palaidoto Mataušo Daumanto Siesickio antkapiniame paminkle ( 1879).

Hipocentauro kilmė ir simbolika tebėra išsamiau netyrinėti. Aišku, kad hipocentauras į mūsų kraštą atkeliavo iš antikos pasaulio, galbūt net per bizantiškąją kultūrą, kuri čia iki krikšto buvo įleidusi gilias šaknis. Pagal legendas jį į Lietuvą atnešė romėnų giminės. Galimas daiktas, kad lietuviškasis hipocentauras išsirutuliojo iš graikų kentauro (centaurus). Krikščioniškoje hagiografijoje hipocentauras paprastai siejamas su piktąja dvasia (velniu). Kitur jam suteikiama labiau pasaulietinė prasmė, esąs simbolis žmonių, sugebančių išjodinėti laukinius žirgus. Kuriant Siesikų herbą, iš senosios heraldikos pasiskolintas simbolis ir skydo lauko spalva, o pats hipocentauras nuspalvintas senajai Lietuvos heraldikai būdingu sidabru, lankas - auksu. Dailininko Arvydo Každailio padarytą Siesikų herbo etaloną Heraldikos komisija aprobavo 1998 m. gruodžio 17 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 200).

Pagal Siesikų miestelio herbą, dailininkė iš Siesikų krašto Onutė Kujelienė sukūrė Siesikų miestelio vėliavą, kuri dabar puošia ne vieną miestelio ir seniūnijos šventę.

1999 m., švenčiant Laisvės paminklo atstatymo dešimtmetį, per Švč. M. Marijos Škaplierinės atlaidus buvo pašventintas Siesikų miestelio herbas ir vėliava.

Įžymūs žmonės

1. Reinoldijus Šarkinas - Lietuvos bankininkas, ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas, buvęs politikas (LR finansų ministras ir viceministras).

2. Julius Veselka - Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, politinis veikėjas (miręs).

3. Albertas Sinevičius - Lietuvos politinis veikėjas.

4. Bronius Bradauskas - Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis veikėjas.

5. Albinas Kuliešis - fotomenininkas, poetas.

6. Vidmantas Martikonis - verslininkas, Lietuvosir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

7. Romas Raila - 2009 m. literatūrinė Vlado Šlaito premija skirta poetui už poezijos knygą “Grafo manija” (1996).

Siesikų seniūnijos dvarai ir architektūriniai paminklai

Paobelio dvaras yra  Paobelio  kaime, Ukmergės rajono vakaruose. Kaimas ribojasi su Tulpiakiemio kaimu. Kaimu teka Obelis. Priklauso Pagirių parapijai. Dvaras priklauso savininkui R. Vanagui.

Siesikų pilis

Manoma, kad XIV a. pastatyta pilis, kuri yra išlikusi Siesikų ežero pietvakarių krante(priklausė kunigaikščiui Jaunučiui). 1990 metais pradėtas restauruoti Siesikų dvaras su senais 2 aukštų rūmais ir buvusios pilies liekanomis su 2 bokštais. Viename 2- o aukšto kambaryje buvo 7 nišos, skirtos 7 dienų dievaičiams, o vienas kampas atitvertas ligi lubų žalčiams. XVII- XVII a. aplink pilį buvo užsodintas didelis parkas. Daugėlos, perstatydami pilį, iš 4 bokštų tepaliko du- vieną apskritą, kitą keturkampį. Pilis buvo paversta gyvenamaisiais ir repzentaciniais rūmais. Tarp bokštų buvo išmūrytas dviaukštis pastatas su gražiu portiku, įruošta paveikslų galerija, koplyčia, biblioteka, ginklų muziejus ir archyvas. Dar 1939 m. prie didžiųjų rūmų stovėjo 9 švediškos  patrankos. Siesikų dvare buvo sukaupta nemaža meno turtų, retų raštų. Dvaro Siesikų dvaro rūmai pastatyti XVI a. pradžioje. Dvaras naujam šeimininkui išnuomotas 1999 metais.  Pilnai restauruotas bravoro (spirito varyklos) pastatas, sutvarkyta ežero pakrantė ir dalis teritorijos. Šiuo metu restauruojamas pagrindinis pastatas - dvaro rūmai. Dvare vyksta įvairių renginių organizavimas, dvaras gausiai lankomas turistų. Dvaro savininkas Audrys Matulaitis mielai priima visus lankytojus, papasakoja dvaro kūrimo istoriją. Tai žmogus, kuris be galo domisi tai ką daro.

Siesikų bažnyčia

Pirmoji bažnyčia minima 1441 m. Ji buvo pastatyta Jogailos rūpesčiu, įvedant krikščionybę. 1537 m. Siesikų dvaro savininkai, broliai Abraomas, Melchioras ir Stanislovas Siesickiai, pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Trumpą laiką (XVII a. antroji pusė) bažnyčia priklausė evangelikams-reformatams. Po gaisro XVIII a. bažnyčia buvo rekonstruota.
Pastatas renesanso stiliaus, stačiakampio plano. Bokštas prišlietas prie pagrindinio fasado. Vidus trijų navų. Bažnyčioje daug religinio meno ir kulto dalykų. Pažymėtini XIX a.paveikslai - Vilniaus meno mokyklos darbai: "Šv. Jonas Evangelistas", "Šv. Lukas Evangelistas", "Šv. Matas Evangelistas", "Šv. Morkus Evangelistas". Varpinėje 3 seni žalvariniai varpai: 1692 lietas "Absolono Witwos", antrasis lietas 1701 m. ir trečiasis lietas XVI-XVII a. sąvartoje. Architektūros paminklas.

Siesikų kapinių koplyčia

Sie­si­kų ka­pi­nė­se sto­vi ver­tin­gas me­mo­ria­li­nis sta­ti­nys – apie 1801 m. sta­ty­ta kla­si­ciz­mo sti­liaus kop­ly­čia, įra­šy­ta į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą.

1794 m. Ru­si­jos ka­riuo­me­nės va­dui B. Ko­ry­gi­nui už­drau­dus lai­do­ti Vil­niaus vys­ku­pys­tės baž­ny­čių rū­siuo­se ir šven­to­riuo­se, ka­pi­nės im­tos steig­ti to­liau nuo baž­ny­čių, daž­niau­siai už gy­ven­vie­čių. Di­di­kai jo­se sta­tė kop­ly­čias, ku­rių rū­siuo­se lai­do­jo sa­vo šei­mos na­rius. Sie­si­kų ka­pi­nių kop­ly­čios fundatoriai – Lo­ki­nės dva­ro sa­vi­nin­kai Kon­čios. Ar­chi­tek­tas ne­ži­no­mas. Kop­ly­čia kla­si­cis­ti­nė, sta­čia­kam­pė, su prie­an­giu, pri­me­nan­ti an­ti­ki­nę šven­tyk­lą. Pa­grin­di­niai puo­šy­bi­niai ele­men­tai su­telk­ti fa­sa­do pie­ti­nė­je pu­sė­je.

1799 metais pastatyta koplyčia yra įrašyta į Kultūros paveldo registrą, iki šiolei pastato būklė buvo kritinė: pro kiaurą stogą bėgo vanduo niokodamas jos sienas.  Tai kėlė nerimą dažnai čia apsilankantiems kraštiečiams Vladui Martikoniui ir Albertui Sinevičiui. Prieš pusantrų metų, kalbėdamiesi su siesikiečiu mokytoju Antanu Paškevičiumi jie samprotavo, jog reikėtų uždengti koplyčios stogą ir žadėjo padėti tai padaryti. Mokytojas apie tai iš karto pasakė seniūnui Algirdui Kaušui. Šis, išgirdęs apie galimus rėmėjus, ėmėsi žygių dėl būsimų darbų. Bendrų pastangų rezultatas - 2008 m.  uždengtas naujas skardinis stogas. Medžiagoms įsigyti, darbams atlikti savo asmeninių lėšų - 25 tūkstančius litų - skyrė Vilniaus miesto tarybos narys, verslininkas Vidmantas Martikonis. Dengiant stogą prisidėjo ir kai kurie siesikiečiai - UAB “Juostmedis” direktorius Audrius Čyvas, Boleslovas Stakaitis. Koplyčią dengė ukmergiškis Kęstutis Zabiela.

Šiuo metu koplyčioje yra šventųjų paveikslai, kuriuos dovanojo Siesikų seniūnijos gyventojai, taip pat tie, kurie iš aplinkinių sužinojo, kad jų artimųjų šventos relikvijos, kurios, galbūt, mėtosi kažkur ant aukšto, gali rasti vietą  Siesikų koplyčioje. Koplyčia per šventes yra atidaryta,  norintys pasimelsti, uždegti žvakutę arba tiesiog pailsėti - čia randa užuovėją ir ramybę. 

Tulpiakiemio kapinių koplyčia

Mūrinė koplyčia, manoma, pastatyta 1861 m., joje buvo įrengtos Rudominų šeimos kapavietės. Apie tai byloja priekiniame fasade virš statinio durų išlikęs užrašas lenkų kalba, antkapinė lenta. Rūsyje buvusios kapavietės seniai išplėštos, yra likusios lentos su čia kelių palaidotųjų vardais. Koplyčia šiuo metu apleista, nenaudojama. Kasmet minima Visų šventųjų diena šalia koplyčios (dėl krentančio tinko, įkritusių grindų interjeras avarinės būklės), dalyvauja Pagirių kunigas. Tulpiakiemis priklausė Pagirių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijai. Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, vietos gyventojų pastangomis koplyčia buvo aptvarkyta (taisytas stogas, perklotos grindys), joje prie kilnojamo altorėlio vyko Vėlinių pamaldos. Ant stogo dar stovėjo puošnus geležinis kryžius.

Architektūriniai paminklai ir paminkliniai akmenys

Laisvės paminklas Siesikų miestelyje.

1928 m. aikštėje prie bažnyčios buvo pastatytasLaisvės paminklas. Paminklą sudaro pagrindas, aukštas postamentas ir ant jo stovinti sparnuotos moters statula, simbolizuojanti pergalę, laisvę, išganymą. 1930 m. Siesikus aplankė prezidentas Antanas Smetona ir prie Laisvės paminklo pasodino ąžuolą. 1951 m. Ukmergės apskrities valdžios nurodymu paminklas buvo nugriautas ir užkastas. 1989 m. – pastatyta paminklo kopija (skulptorius Viktoras Žentelis). Paminklo papėdėje paliktos 1951 m. nugriauto paminklo liekanos.

Koplytstulpis prie Aneliavos dvaro alėjos. Tulpiakiemis – Pagiriai pakelėje.

Koplytstulpis Paobelio kaime.

Akmuo pastatytas Siesikų miestelio 425 metų Jubiliejui. 2011 m

Atminimo lenta žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1919 metais, atstatyta 1990 metais.

Siesikų bažnyčios vartai

Akmuo žymintis Holokausto aukų kapus. (Siesikų miestelis)

Siesikų kapinių vartai

Siesikų koplyčia XVIII ir XIX amžių sandūroje, apie 1801 m., statyta klasicizmo stiliauskoplyčia, įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

Tulpiakiemio koplyčia

Mūrinė koplyčia, manoma, pastatyta1861m., joje buvo įrengtos Rudominų šeimos kapavietės. Apie tai byloja priekiniamefasadevirš statinio durų išlikęs užrašas lenkų kalba, antkapinė lenta. Rūsyje buvusios kapavietės seniai išplėštos, yra likusios lentos su čia kelių palaidotųjų vardais. Koplyčia šiuo metu apleista, nenaudojama. 

Lietuvos Prezidento Antano Smetonos skulptūra prie jo paties pasodinto ąžuolo 1930 metais.

Meškučių kaimas Genovaitės Kuliešienės giminės susitikimas 2003 metai.

Paminklas Gružų kaimui „Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį“. pastatytas 1934 metais, 2001 metais paminklas atnaujintas.

Mikėnų kaimo gyventojų susitikimo atminimui pastatytas kryžius 1998 metai.

Česonių kaimo gyventojų susitikimo atminimui pastatytas kryžius.

Šinkūnų kaimo gyventojų susitikimą menantis kryžius, pastatytas 1990 metais.

Petronių kaimo gyventojų 1988 metais atstatytas kryžius.

Siesikų miestelio kryžius, atstatytas 2009 metais

2003 metais pastatytas atmintinas akmuo buvusios mokyklos, Siesikų miestelyje, vietoje.

Siesikai- Lokinė pakelėje stovi kryžius, kaip teigia gyventojai, kurį pastatė Daugėla, kaip savo žemių riboženklį, jis bus tvarkomas, šiuo metu apaugęs alyvų krūmais. (Nieko nedarom, nes atsivers nekoks vaizdas)

Susiję kontaktai
Skambinkite
(8 340) 46468
Rašykite
siesikai@ukmerge.lt
Adresas
Draugystės g. 2,  Siesikų mstl., LT-20316 Ukmergės r.