Želvos seniūnija

Seniūnijos statistika

Plotas – 93,85 km2
Gyventojų skaičius – 1058
Gyventojų tankumas – 11 gyv./1 km2  

A.-KLUGUI-2-21122-s225x150-1eac75d98d2d850a6c91a88eece9c7b7.jpg


Kita susijusi informacija

Istorija

Želva – vėlesnių laikų gyvenvietė. Seniau ši vietovė buvo vadinta Pozelva (šis vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1581-1582 metais), kur XV a. jau buvo dvaras. Besikuriančią gyvenvietę 1581 m. kartu su dvaru ir aplinkinėmis žemėmis Jurgis Radvila dovanojo Vilniaus jėzuitų kolegijai, kuri čia 1753-1755 m. pastatė nedidelę bažnytėlę, įkūrė Žemaitkiemio parapijos filiją. Nuo 1773 m., jėzuitams iš Lietuvos išvykus, miestelis su Paželvių dvaru perduodami edukacinei komisijai, o ši valdžią perdavė Ukmergės paseniūniui I. Petkevičiui. Po to Želvos valdų savininkai keitėsi. Jais buvo tapę dvarininkai Marikoniai, Lapacinskis, Bistramai, Hopenas.

Net kelis kartus miestelis degė – 1753, 1878, 1881,1887 ir 1893 metais.
XVI a. pirmoje pusėje gyvenvietėje kūrėsi žydai. 1796 m. Pozelvoje iš 166 gyventojų 144 buvo žydai, seniūnas taip pat buvo žydas. Iki Antrojo pasaulinio karo didesnę gyventojų dalį (apie 66 %) sudarė žydai. 1859 m. minima pradžios mokykla. Tuo metu miestelyje lankėsi Žemaičių vyskupas M. Valančius. 1859 m. Želvoje buvo 30 trobesių, 300 gyventojų, katalikų bažnyčia, sinagoga, odų perdirbimo įmonė. Miestelis garsėjo arklių turgumis. Po 1863 m. sukilimo apylinkėse lankydavosi knygnešys Petras Klušys.
1918 – 1920 metais vykusiose kovose dalyvavo ir Želvos krašto kariai savanoriai. Jiems 1939 metais bažnyčios šventoriuje prie jų kapelių pastatytas paminklas. 2017 m., ruošiantis Lietuvos respublikos 100-mečiui, šalia atnaujinto paminklinio komplekso įrengtas 6 metrų vėliavos stiebas, ant kurio plazdanti trispalvė primena nepriklausomybės kovų svarbą šių laikų visuomenei.
1920-1923 m. topografiniuose Lietuvos žemėlapiuose atsiranda Želvos lietuviškasis vardas. Gretimas kaimas, kur būta dvaro, lieka Paželviais.
Nepriklausomybės metais Želva – valsčiaus ir parapijos centras. Tuo metu miestelis turėjo pradžios mokyklą, paštą, telegrafą, teismą, smulkaus kredito banką, policijos nuovadą, daboklę, pieninę, kooperatyvą, vaistinę, felčerių ir veterinarijos punktus, kelias vilnų karšyklas, odų apdirbimo įmonę, dvi siuvyklas, kelias kepyklas, apie šešiolika krautuvių, gaisrininkų komandą, du viešbučius-restoranus. Miestelis išlaikė tradicinius turgus, žinomus dar XVIII a. Verslas, amatai ir prekyba priklausė žydams. Valsčiuje veikė pavasarininkų, angelaičių organizacijos, šaulių sąjunga, sąjunga „Vilniui vaduoti“, blaivybės draugija.
Skaudūs Želvai buvo 1940, 1941 metai. 1941 m. liepą – rugpjūtį buvo sunaikinti miestelio žydai. Sunkiai išgyventi karo metai. Apie 150 Želvos krašto vyrų išėjo į karą. 9 žuvo, 12 grįžo suluošinti. Ne mažiau dramatiški buvo ir pokario metai: tremtys, partizanų žūtys, prievartinė kolektyvizacija. Pietiniame miestelio pakraštyje, buvusioje žvyrduobėje, prie kelio Želva – Kiaukliai, pastatytas memorialas rezistencijos aukoms atminti – Baltasis kryžius.

Herbas
2000 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintas LR Prezidento dekretu.
Iš kairės nuskelto skydo priekiniame žaliame lauke išlindusi priekinė šokančio sidabrinio žirgo pusė, užpakaliniame auksiniame lauke – užpakalinė juodo sunkiojo arklio pusė. Herbas įamžina du Želvos istorijai svarbius aspektus: XIX a. pab. garsėjusius, miestelyje vykusius, didelius arklių turgus bei miestelį garsinusias tradicines respublikines ristūnų žirgų lenktynes, kurių organizatorius, aktyvus dalyvis buvo Želvos hipodromo įkūrėjas a.a. J. Vinckus, taip pat ne kartą Želvos kraštą garsino ir tebegarsina žirginio sporto meistras laumėniškis K. Trota.
Herbo autorius želvietis skulptorius Vaidas Ramoška.

Įžymūs žmonės

1. Pilka-Pilkalnis - dainininkas, rašytojas, publicistas Petras (1921–1976).

2. Algimantas Morkūnas - botanikas (1927–1983).

3. Kęstutis Arlauskas - publicistas, rašytojas (1936–2009).

4. Jonas Vinckus (1944–1999) ir Kazimieras Trota (g. 1959 m.) - žirginio sporto meistrai.

5. Aronas Klugas - Nobelio premijos laureatas (g. 1926).

6. Eduardas Kunavičius - teatro, kino ir radijo aktorius (g. 1926).

7. Vaidotas Ramoška - skulptorius, kurio sukurti angelai puošia ne tik Vilnių, bet ir užsienio šalių miestus (g. 1980).

8. Jolanta Pivorienė - Lietuvos Respublikos sociologijos mokslų daktarė (g. 1971)

9. Zita Kriaučiūnienė - Kraštotyrininkė, knygelių sudarytoja, Želvos gimnazijos muziejaus vadovė.

10. Kelių kraštotyros leidinių sudarytoja, mokytoja ekspertė Rasa Povylienė bei daugelis kt. želviškių.

11. Vytautas Daugudis - paželvių kaime gimęs archeologas (1929–2002).

12. Genovaitė Četkauskaitė - etnomuzikologė, hum. mokslų daktarė (g. 1925).

Susiję kontaktai
Skambinti
(8 340) 42223
Adresas

LT- 20208, J.Vaišučio g. 5 Želva