Minėjome Vietovardžių metus

Spalio 11 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje vyko ministerijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos Vietovardžių metams skirtas renginys, kuriame dalyvavo savivaldybių kalbos tvarkytojai.

Renginys pradėtas Lietuvos kalbininko, vieno iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų profesoriaus Kazimiero Būgos žodžiais:

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų vardai. Vietoms vardus pramena žmonės. Vietos tautos praminti žemės vietoms vardai gali patapti ir kitos tautos žemėvardžiais. Tai atsitinka, kai svetima tauta įsibrauja ne į savo žemę. Įsibrovėliai naujokai daliai vietų palieka tuos pačius vardus, kokius rado vadinant senuosius to krašto gyventojus, daliai duoda naujus, iš kurių dažnas esti atsineštinis iš senosios tėviškės.“

„Vietovardžių reikšmės ir skambesys yra labai svarbus instrumentas kurti mūsų tapatybei, mūsų santykiui su gyvenamąja vieta, taip pajaučiant savo šaknis ir kartu išgirstant vietovardžių kalbą dabarčiai, – sveikindamas reginio dalyvius, sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.– Minėdami vietovardžių metus mes siekiame išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą. Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu ir mūsų protėvių kūrybingumo išraiška“. M. Kvietkausko teigimu, vietovardžiai yra labai svarbinematerialiojo mūsų šalies kultūros paveldo dalis, kurią būtina saugoti ir puoselėti.

Vietovardžių metams skirto renginio tikslas – pažvelgti į vietovardžius kaip į vertybę įvairių institucijų požiūriu.

Išklausėme lektorių dr. Laimučio Bilkio (Lietuvių kabos institutas), doc. dr. Filomenos Kavoliūtės (Vilniaus universitetas), Donato Gudelio („GIS-Centras“), Ritos Urniežiūtės („Gimtoji kalba“), Ramunės Kanišauskaitės (Valstybinė kalbos inspekcija) pranešimus. Lektoriai kalbėjo apie vietovardžių išsaugojimo svarbą, jų varduose įprasmintą nematerialųjį šalies kultūros paveldą, pateikė vietovardžių vartojimo, sklaidos ir tyrimų aktualijas, kilmės, semantikos ir darybos akcentus, pristatė oficialų Lietuvos vietovardžių erdvinių duomenų rinkinį. Nuveiktus darbus, skirtus Vietovardžių metams, apžvelgė Šiaulių miesto, Kėdainių ir Kelmės rajonų savivaldybių kalbos tvarkytojos Aušrinė Rinkevičienė, Rūta Švedienė, Ona Laima Gudzinevičiūtė, vienas iš Vietovardžių metų minėjimo iniciatorių Virginijus Jocys paragino visus viešai skelbti informaciją apie Lietuvoje vykusius renginius, buvo rodomi Šiaulių televizijos sukurto filmo apie išnykusius kaimus fragmentai.

Valstybinės kabos inspekcijos vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė, kalbėdama apie savivaldybėse vykusią veiklą, skirtą Vietovardžių metams, pažymėjo Vlado Šlaito viešosios bibliotekos puslapyje pateiktą informaciją „Dainavos krašto vietovardžiai: buvę, išlikę, nykstantys...“

Ukmergės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, šiais metais vyksta renginiai, skirti Vietovardžių metams, pabrėžiant senųjų vietovardžių svarbą ir gyvenamųjų vietų vardų reikšmę mūsų kultūrai ir kalbai.

2019-ieji Vietovardžių metais yra paskelbti Seimo nutarimu.

Parengė Dalia Ivaškevičienė, Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė

 


Paskutinis atnaujinimas: 2019-12-05 12:16:00