NORMALU, KAD NERAMU DĖL COVID-19 (koronaviruso)
2020-03-17

Pastarosiomis dienomis, beveik kasdien, Lietuvoje pasirodo pranešimai apie naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus, griežtėja prevencinės priemonės, esame skatinami dirbti namuose ir vengti socialinių kontaktų. Visa tai turi įtakos mūsų vidiniams išgyvenimams – daugelis mūsų jaučia padidėjusį nerimo lygį.

Nerimas – tai normalus žmogaus organizmo atsakas į grėsmę, tačiau kartais jis tampa per stiprus. Per stiprus nerimas arba pastovus buvimas parengties būsenoje, silpnina mūsų imuninę sistemą. Taigi, labai svarbu šioje mums visiems neįprastoje situacijoje ne tik laikytis saugumo priemonių, bet ir pasirūpinti savo psichine gerove.

Nerimo apraiškas nesunkiai galime pastebėti tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir žiniasklaidos priemonėse. Gausu straipsnių, įvairių faktų interpretacijų, emocijomis grįstų pasidalinimų šia tema. Darosi sunku išvengti informacijos, susijusios su COVID-19.
Visiškai normalu, kad neramu dėl COVID-19 grėsmės. Situacija mums yra nauja, nepažįstama, sunku suprasti, kiek grėsmė reali, neaišku, kaip ir nuo ko saugotis, kyla bejėgiškumas ir mes visokiausiais būdais stengiamės atgauti kontrolę.

Dalis mūsų su nerimu tvarkosi neigdami situacijos rimtumą, kiti – kritikuodami valdžios sprendimus socialiniuose tinkluose ar be perstojo plaudami rankas. Kiekvienas naudojasi sau priimtinais būdais nerimui mažinti, deja, kai kurie tvarkymosi su nerimu būdai nėra efektyvūs ir nerimą gali dar labiau sustiprinti. Vienas iš tokių neefektyvių būdų – tai apsimesti, kad nieko nevyksta ir nieko nekeisti. Taip mes iš tiesų laikinai nurimstame, tačiau nustoję saugotis, kelsime sau pavojų. Kitas kraštutinumas – panikavimas. Tai turi priešingą poveikį – neleidžiame sau nurimti, vis apie tai galvojame, pervargstame ir darome daug ne itin efektyvių veiksmų arba pradedame pernelyg save riboti. Tokiu atveju dažnai pavojus yra išdidinamas, o galimybės apsisaugoti nuvertinamos. Kyla klausimas, kaip šioje situacijoje sau padėti, o ne pakenkti? Kas gi padėtų pasirūpinti savo psichologine gerove šiuo įtemptu laikotarpiu?

Riboti nerimą keliančios informacijos srautą. Tikrinti naujienas ne dažniau nei du kartus per dieną konkrečiai pasirinktu laiku. Taip pat rekomenduotina išjungti mobiliajame telefone iššokančius pranešimus.

Pasirinkiti patikimus informacijos šaltinius. Remtis faktais, oficialia atsakingų institucijų teikiama informacija, riboti emocijomis paremtus straipsnius, komentarų peržiūrą.

Atskirti, ką galite ir ko negalite kontroliuoti. Pavyzdžiui, Jūs negalite sustabdyti viruso plitimo, tačiau galite sumažinti užsikrėtimo riziką laikydamiesi asmeninės higienos ir vengdami socialinių interakcijų.

Kiek įmanoma nekeisti sau įprastos rutinos. Pavyzdžiui, jeigu turime dirbti namuose, paskirti tam atskirą laiką, erdvę, tarsi būtume darbe.
Skirti laiko savo jausmams. Priimtinais būdais išreikšti jausmus, kylančius dėl COVID-19. Pavyzdžiui, galima rašyti dienoraštį, dalytis savo emocijomis su artimaisiais, užsiimti kūrybine veikla ar kt.

Kreiptis pagalbos į kitus arba suteikti pagalbą kitiems. Padėdami vieni kitiems suprantame, kad esame ne vieni ir šioje sudėtingoje situacijoje turime paramą.
Pasistenkti nenuklysti į svarstymus, “kas būtų, jeigu...”. Tai pastebėjus, bandyti įvertinti, kaip yra čia ir dabar.

Naudokite nemokamą mobiliąją programėlę “RAMU”: ten galima rasti atsipalaiduoti padėsiančius pratimus.
Jeigu ilgą laiką nepavyksta nurimti, skatiname kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus ar emocinės paramos telefonu tarnybas.

Medžiagą remdamasis www.nerimoklinika.lt duomenimis parengė:

Ukmergės Visuomenės sveikatos biuras

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra