Piliečių tribūna – 2019 m.

 

Data

Dalyvavo

Pasisakymo esmė

2019-09-26

 

Julius Kazėnas, Pakrantės seniūnaitijos seniūnaitis.

 

Kalbėjo apie Šventosios upės pakrantės tvarkymo darbus, kuriuos organizuoja miesto bendruomenė. Kėlė klausimą dėl savivaldybės prisidėjimo. Taip pat kalbėjo dėl pasisakymo Piliečių tribūnoje laiko bei poreikio ir galimybių Tarybos nariams dažniau bendrauti su  gyventojais.

 

Atsakymas

Ukmergės rajono savivaldybė rengia Šventosios pakrantės nuo Vilniaus g. tilto iki Gėlių g. sutvarkymo techninį projektą. Viešas rengiamo projekto pristatymas visuomenei vyko 2019 m balandžio mėn. Projekto tikslas – suformuoti Ukmergės mieste esančios Šventosios upės pakrantės su prieigomis kraštovaizdį gerinant jo estetines savybes, želdynų būklę, aplinkos kokybę, didinti teritorijos patrauklumą ir reprezentatyvumą, pritaikyti ją lankymui ir rekreacijai. Numatoma tvarkyti pakrantės želdynus, įrengti pėsčiųjų-dviračių taką, jo apšvietimą, mažąją architektūrą.

Kraštovaizdžio tvarkymo veikloms yra skirtas 125.271,13 Eur finansavimas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“. Dar 313.685,00 Eur suma yra numatyta pėsčiųjų-dviračių takui ir jo apšvietimui, poilsio zonoms įrengti iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-905 priemonės „Miestų kompleksinė plėtra“.

Piliečių tribūna iš esmės yra skirta atkreipti Tarybos dėmesį į aktualią problemą ir inicijuoti jos sprendimą, posėdžio metu dėl keliamos problemos nėra diskutuojama, todėl pasisakymo laikas ribotas. Tai nėra pagrindinė ar vienintelė bendravimo su gyventojais forma. Rūpimais klausimais į savivaldybės vadovus ir į Tarybos narius visuomet galima kreiptis asmeniškai, dalyvauti komitetų, komisijų posėdžiuose, susitikimuose su bendruomene, seniūnijose, seniūnaitijose organizuojamuose susitikimuose, viešuose svarstymuose, kur vyksta platesnės diskusijos aktualiais klausimais.

Praktika rodo, kad masiniai susitikimai nesulaukia ypač didelio gyventojų dėmesio. Dažniau kreipiamasi susidūrus su tam tikra problema, asmeniniais klausimais. Todėl seniūnaičiai bei kiti rajono gyventojai kviečiami inicijuoti aktualių klausimų svarstymą, ką pareiškėjas jau ne kartą yra daręs.

 

Data

Dalyvavo

Pasisakymo esmė

2019-10-31

 

Saulius Auglys, kompozitorius, atlikėjas, perkusininkas.

 

Išreiškė kritišką nuomonę dėl pastarųjų metų kultūros raidos ir jos perspektyvų Ukmergėje.

Atsakymas

Pasisakymo pradžioje pranešėjas prisimena jo darbą kartu su bendraminčiais organizuojant Ukmergėje būgnų ir perkusijų festivalį, iš kurio, jo žodžiais, jis vėliau „buvo išrautas“ ir „kaip festivalio galva“, ir kaip „ugnelė“. Nekvestionuojame šių paskutinių apibūdinimų, tačiau pranešėjas turėtų prisiminti, jog kalbos apie perkusijų festivalio meninio lygio netobulėjimą buvo pradėtos būtent su juo, kaip festivalio meno vadovu. Buvo siūloma kartu siekti geresnių kūrybinių festivalio rezultatų. Tačiau 2013 m. gegužės 19 d. „Lietuvos ryte“ buvo publikuotas Astos Andrikonytės straipsnis „Būgnų ir perkusijos festivalis sugrįžo į Vilnių“. Jame festivalio meno vadovas Saulius Auglys-Stanevičius teigė: „(...) - Norisi, kad perkusijos žvaigždes išgirstų kuo didesnė auditorija. Sostinei reikia tokio festivalio.

– Ar ukmergiškiai nesijaus nuskriausti netekę mušamųjų šventės? – paklausiau 43 metų S. Auglio-Stanevičiaus.

-Tikriausiai Ukmergė turės savo festivalį. Bet man būdavo apmaudu, kai garsūs perkusijos meistrai ten grodavo vos porai šimtų vietos klausytojų – profesionalai ir turistai nevažiuoja į Ukmergę. Vilnius – nepalyginti stipresnis traukos taškas, nors čia įsitvirtinti nelengva dėl konkurencijos.“

Po šio viešai pagarsinto sprendimo Ukmergės festivalio organizatoriai nusprendė ir toliau organizuoti festivalį, bet su nauju meno vadovu, naujais sprendimais ir nauju pavadinimu: „Tarptautinis perkusinės muzikos festivalis „Percussion Ukmergė“. Patiems save vertinti gana sudėtinga, bet garsūs perkusijos meistrai vis tik važiuoja į Ukmergę ir jų klausosi ne keli šimtai žiūrovų, o pilnos salės.

Sutinkame su pranešėjo nuomone, kad „norint pritraukti į rajoną lankytojų, jis turi būti originalus ir patrauklus“, tačiau kiek keistokas jo išsakytas požiūris į atsinaujinančius objektus. Kaip antai apie „originalią skulptūrą Vienuolio gatvėje“. Pirmiausiai, Vienuolio gatvėje nėra jokios viešoje erdvėje pastatytos skulptūros. Spėjame, kad gal pranešėjas minėjo objektą „Kubas“, stovintį Vienuolyno gatvės gale, kuris yra tiesiog urbanistinis objektas, galintis būti  aukštu suoleliu, vakare – šviestuvu, norint – pakyla gatvės muzikantams ar eilėraščių skaitovams, postamentu gyvosioms skulptūroms. Formuojant pačią objekto koncepciją, parenkant jo pastatymo vietą, dalyvavo 3 architektai iš 3 dailininkai iš Vilniaus ir Ukmergės. Ši idėja (su galima objekto pastatymo vieta) išplėstinio posėdžio metu buvo pristatyta Vienuolyno gatvės rekonstrukciją rengusiai architektų grupei, savivaldybės administracijos vadovams, rajono architektui. Neigiamų nuostatų dėl šio pasiūlymo negauta.

pranešėjui užsiminus apie a. a. Vytauto Kernagio atminimo įamžinimą Ukmergėje, ko gero reikėtų kalbėti ne tiek apie paties menininko, kiek apie jo sukurtos dainos pagal J. Erlicko tekstą ir filme „Kažkas atsitiko“ suvaidinto personažo – „santechniko iš Ukmergės“ sąsajas su Ukmerge. Todėl, kai skulptorius Vaidas Ramoška kreipėsi į Kultūros ir turizmo skyrių, siūlydamas sukurti skulptūrą šiam personažui, jo pasiūlymas buvo priimtas ir pasiūlyta pateikti svarstymui būsimos skulptūros modelį. Šiuo metu modelis yra pateiktas Architektūros ir urbanistikos skyriui, ir tai jau yra konkreti šios idėjos įgyvendinimo pradžia.

Džiaugdamasis, kad Ukmergėje atsirado Brailio raštu grupės „Antis“ dainos tekstas, pranešėjas kritikuoja patį renginį. Tenka priminti, jog šią akciją inicijavo ir finansavo klubas „LIONS“, kūrinio autorius – skulptorius A. Janulis. Savivaldybės administracija džiaugiasi, kad Ukmergėje atsiranda naujų, gražių tradicijų, kviečiančių visus ukmergiškius atkreipti dėmesį į neįgaliųjų problemas ir prisidėti prie jiems aktualių problemų sprendimo.

Visiškai sutinkame, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos atminimas Ukmergės krašte turi būti deramai įamžintas ir puoselėjamas. Ukmergė didžiuojasi turėdama Antano Smetonos gimnaziją, Antano Smetonos gatvę, 2014 m. duris atvėrusį atnaujintą prezidento Antano Smetonos dvarą Užulėnyje. Šis dvaras su jam priklausančiais pastatais ir parku, Užugirio mokykla-muziejumi, gimtojo namo pamatais, amatų centru susiformavo į Užugirio krašto muziejinį kompleksą. 2018 m. ukmergiškiai Lietuvos Nepriklausomybės 100-metį paminėjo ir  monospektakliu „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“. Šiame spektaklyje pasakojama apie kraštiečio Antano Smetonos ir bendražygio kunigo Juozo Tumo–Vaižganto bičiulystę. 2019 m. Prezidentui pastatytas paminklas Užugiryje. Daugiausia renginių vyksta per Prezidento gimtadienio paminėjimą, tarp jų ir teatralizuota gimtadienio šventė „Smetoninės“. Keista, kad toks šventės pavadinimas pasirodė nepagarbus. Žodis „Smetoninės“ sistemiškai ir kūrybiškai padarytas pagal bendrinį vardo dienos pavadinimą  – vardinės (Joninės – šv. Jono šventė ir pan.). Lietuvių kalba yra ypač turtinga ir graži, o šis šventės pavadinimas nėra nepagarbus, atvirkščiai, jis suteikia renginiui išskirtinumo, žaismingumo, juolab, kad šventėje dominuoja ir to laikmečio aprangos kodas bei tradicijos.  Manome, kad mūsų krašte Prezidentas tinkamai įvertintas ir pagerbtas, nors kiekvieną konkretų pasiūlymą šia tema esame pasirengę svarstyti.

Kažin, ar reikėtų Antano Smetonos vardu pavadinti miesto centre esančią kurią nors gatvę. Dabartinė A. Smetonos gatvė savo vardą gavo dar ketvirtajame XX a. dešimtmetyje ir buvo pavadinta „Prezidento A. Smetonos liepų alėja“. Sovietmečiu šis vardas sutrumpėjo  iki „Liepų gatvės“, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Ukmergės miesto taryba grąžino gatvei Antano Smetonos vardą. Taigi, jau pati pavadinimų kaita yra susijusi su istorija, paveldu. Be to, gatvių pavadinimų keitimai sukeltų labai daug biurokratinių problemų šių gatvių gyventojams.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal savivaldybės poreikį konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga – Valstybės tarnybos departamentas. Visi valstybės karjeros tarnautojai, taip pat ir Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas, į darbą priimamas konkurso tvarka, o ne pagal atskirų asmenų siūlymus.

Ir pabaigai: dėkojame kraštiečiui, kompozitoriui ir atlikėjui už išsakytą nuomonę. Manome, kad teisingi ir reikalingi sprendimai priimami konstruktyviai diskutuojant, nemenkinant kitų atliktų darbų. Kviečiame kartu kurti gražesnę, patrauklesnę Ukmergę ir pozityvius kultūrinius pokyčius joje.  


Paskutinis atnaujinimas: 2019-11-28 14:10:30