Psichologo pagalba – kada kreiptis ir ko tikėtis?
2020-05-18

Filosofija (graikų kalboje – išminties meilė) yra laikoma visų mokslų motina, o ir psichologijos (graikų kalboje – mokslas apie sielą) ryšį su šiuo mokslu paneigti tikrai sunku.

Šiandieninė psichologija kaip mokslo šaka susikūrė Vokietijoje XIX a. pabaigoje (1879 metais), kai Wilhelmas Wundtas (1832-1920) atliko pirmuosius tikrus eksperimentus pirmojoje psichologijos laboratorijoje Eksperimentinės psichologijos institute. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1883 m. pirmasis psichologijos profesorius S. Hallas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją Jungtinėse Amerikos Valstijose ir įnešė didelį indėlį į žmogaus raidos, ypač paauglystės, psichologiją. 

Lietuvoje psichologija kaip filosofijos kurso dalis pradėta dėstyti 1574 m. Vilniaus jėzuitų kolegijoje. Psichologijos problemos nagrinėtos filosofijos, medicinos, literatūros darbuose. XX a. pradžioje Lietuvoje atsirado pirmieji profesionalūs psichologai (J. Vabalas-Gudaitis, V. Lazersonas ir kt.). Po II-ojo pasaulinio karo psichologiją Lietuvoje pradėjo atgaivinti J. Vabalas- Gudaitis, A. Gučas, J. Laužikas ir kt.[1] Nuo 1969 m. Vilniaus universitete vėl pradėti ruošti psichologijos specialistai. Apie 1970 m. psichologai pradėjo dalyvauti ir gydant fizines ligas.[2] Taigi psichologija dar labai jaunas mokslas, bet jos objektas senas. Šiandien psichologo konsultacijos tampa vis populiaresnės, psichologo pagalba po mažu atsikrato ilgą laiką ją lydėjusių stereotipų, žmonės ima suprasti geros psichologinės savijautos svarbą jų gyvenime. Todėl verta aptarti, kada yra tikslinga kreiptis pagalbos į psichologą ir ko galima tikėtis iš konsultacijų su šiuo specialistu.

Psichologinės pagalba gali būti reikalinga dėl labai įvairių situacijų – tai santykių ar santuokos problemos, netekčių įveikimas, kasdieninio gyvenimo sunkumai, sunkumai auginant vaikus, darbo praradimas, artimųjų, mylimų žmonių mirtys, depresija, stresas, perdegimo sindromas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ir pan. Po visu tuo slepiasi neišsakyti jausmai, išgyvenimai, užsisklendimas savyje. Praradimai ir stresai kasdieniniame gyvenime kartais gali būti labai varginantys, dėl to labai svarbu sulaukti pagalbos ir pasirūpinti savo psichine sveikata.

Psichologų klientais gali būti net ir absoliučiai sveiki žmonės. Galima eiti pas psichologą tiesiog norint geriau suprasti, pažinti save, norint išmokti efektyviau spręsti kasdienes problemas, konfliktus, pagerinti tarpusavio santykius. Gera psichikos sveikata neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo kokybės ir kasdieninės veiklos – darbo, mokslo, poilsio. O psichikos sveikata – ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas, tai dvasinis ir emocinis komfortas, kai žmogus jaučiasi visavertis, darbingas, nepatiria problemų tarpasmeniniuose santykiuose, sutaria šeimoje, sugeba įveikti atsiradusius sunkumus, spręsti kasdienio gyvenimo problemas, suvokia stresą sukeliančius įvykius kaip natūralius ir neišvengiamus. Suprantant save ir kitus, o pirmiausiai save, gyventi, įveikti sunkumus tampa lengviau ir paprasčiau.

Žmonės kartais bijo kalbėti, nes nejaučia saugumo dėl „paslapties“. Tačiau Lietuvos Psichologų Sąjungos tinklapyje pateiktame „Etikos kodekse“ rašoma, kad „psichologas dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį, o profesiniame bendravime dažnai susiduria su itin pažeidžiamais asmenimis ir turi didelę įtaką pokyčiams jų gyvenime, todėl privalo savo darbe laikytis profesinės etikos normų“[3], viena iš jų yra, kad psichologas turi išlaikyti profesinę paslaptį.

Psichologinės konsultacijos – tai galimybė su psichologo pagalba pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies, labiau suprantant savo vidinį pasaulį, atrandant naujus būdus, padedančius sėkmingiau tvarkytis su kasdieniškomis gyvenimo situacijomis bei traumuojančiais išgyvenimais. Tačiau psichologas nedalina patarimų ir nepasako, kaip žmogui spręsti problemas. Psichologas padeda susigaudyti sudėtingoje situacijoje, kurioje asmuo atsidūrė, padeda pačiam žmogui rasti problemų sprendimus, išeitį iš nemalonios padėties, gali padėti išgyventi krizę, geriau susivokti savyje, įveikti beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmus. Psichologinis konsultavimas padeda žmogui plačiau pasižiūrėti į savo gyvenimišką situaciją, naujai įvertinti savo vaidmenį tame, kas vyksta, ir remiantis nauju matymu, keisti savo elgesį, o tai pagerina gyvenimo kokybę.

Psichologų darbo efektai nėra taip lengvai ir greitai pastebimi, reikia ilgai dirbti kol pagaliau kažkas pasiekiama. Žmonės yra labiau linkę gauti greitą rezultatą, o ne analizuoti save. Tačiau vis tik kai jau yra matomi rezultatai, tai jie būna ne laikini, kaip galėtų būti taikant kokius nors kitus metodus.

Gyvenimas – įvairus ir nenuspėjamas. Niekas nesame apsaugoti nuo skaudžių, traumuojančių išgyvenimų, tačiau svarbu suteikti sau šansą jaustis geriau. Kaip yra pasakęs romėnų filosofas Seneka „Pirmiausia reikia gydyti sielą: iš jos kyla jausmai, žodžiai, mūsų laikysena, veido išraiška ir eisena“.

Vilija Banevičienė

Ukmergės PSPC medicinos psichologė 

 

[1] Psichologijos logijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla; 1993.

[2] Žemaitienė N., Bulotaitė L., Jusienė R., Veryga A.. Sveikatos psichologija. Vilnius: Tyto Alba; 2011.

[3] Lietuvos psichologų sąjunga. Etikos kodeksas. Prieiga per Internetą: http://www.psichologusajunga.lt/

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra