Respublikinėje kalbos tvarkytojų konferencijoje – apie nūdienos valstybinės kalbos poreikius
2020-09-16

Rugsėjo 11–12 d. Drevernoje, Klaipėdos rajone, vyko respublikos kalbos tvarkytojų susitikimas-konferencija, į kurį susirinko didžioji dalis Lietuvos kalbos tvarkytojų. Renginyje dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir dokumentų valdymo poskyrio vyr. specialistė Dalia Ivaškevičienė.

Susirinkusiems iš visos respublikos kalbos kontrolės ir priežiūros specialistams buvo svarbu aptarti naujo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo, kalbos priežiūros reformos ir su ja susijusių naujų teisės aktų rengimo, savivaldybių kalbos tvarkytojų statuso ir finansavimo reikalus.

Konferenciją pradėjusi šios konferencijos organizatorė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė  Daiva Beliokaitė apžvelgė lietuvių kalbos teisių įtvirtinimo Klaipėdos krašte ir Mažosios Lietuvos šviesuomenės indėlio padedant išsaugoti kalbą ir valstybę Didžiojoje Lietuvoje istoriją ‒ Frydricho Šrėderio įkurta Priekulės spaustuvė, kurios veiklą tęsė Jurgis Traušys, Ernsto Vicherto, Hugo Šojaus darbai, pažadinę susidomėjimą lietuvių kalba ir tradicijomis kituose Europos kraštuose, pirmieji Johano Ferdinando Kelkio lietuviški reportažai ir istorinė poema „Lietuvininkai“, Viliaus  Gaigalaičio pirmoji knyga apie Kristijoną Donelaitį, Jono Birškaus kartu su bendraminčiais kova už lietuvių kalbos teises, Reisgių ir Mačkų šeimų indėlis į lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimą. Pranešėja akcentavo, kad visa tai svarbu prisiminti ir žinoti dabar, kai lietuvių tautos nemaža dalis emigracijoje, o kalba taip pat patiria tam tikrų naujų grėsmių.

Konferencijoje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos padėkomis apdovanoti Klaipėdos rajono lietuvių kalbos puoselėtojai – žmonės, kurie, suvokdami  kalbos reikšmę,  savo profesine ar visuomenine veikla prisideda  prie valstybingumo  saugojimo.  Komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pažymėjo, kad žmonės, padedantys išlaikyti taisyklingą lietuvių kalbą, besirūpinantys jos turtų sklaida,  šiuo metu ypač reikalingi.

Apie kalbos tvarkybos ypatumus Europos šalyse pranešimą skaitė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė, valstybinės kalbos tvarkybos ir priežiūros raidą 1922–2022 m. apžvelgė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, o kalbos tvarkybos reformos kelius ir klystkelius ‒ Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka.

Dr. Jurgita Jaroslavienė pristatė Europos nacionalinių kalbos institucijų federaciją EFNIL (www.efnil.org), vienijančią 40 svarbiausių kalbos organizacijų ir nacionalinių kalbos institucijų atstovų iš įvairių Europos valstybių narių. Pagrindinės šios federacijos tiriamosios sritys susijusios su Europos kalbų įvairove (daugiausia oficialiųjų, valstybinių, kalbų), daugiakalbyste, teisiniu valstybinių kalbų reglamentavimu, kalbų politika ir planavimu, bendra kalbos būkle, skaitmeniniais kalbos ištekliais, kalbos technologijų pažanga, kalbų vartojimu žiniasklaidoje, švietimo ir kitose svarbiose viešojo gyvenimo srityse, kalbų mokymu, kalbos sklaida. Kaip rodo naujausi EFNIL tyrimų duomenys (2019 m.), kalbos teisiškai reglamentuojamos daugiau nei dvidešimtyje Europos valstybių, o reglamentavimo skirtumai priklauso nuo istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir tradicijų, nuo bendrinių kalbų susiformavimo ir kitų ypatumų. Viena iš naujausių EFNIL iniciatyvų – 2020 m. pradžioje studentams paskelbtas tęstinis magistro darbų konkursas, apie kurį galima pasiskaityti ir lietuviškai Lietuvių kalbos instituto bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėse.

Studentai turi galimybę laimėti piniginį prizą (1 500 eurų) ir kitų dalykų už parašytą magistro darbą iš kalbos politikos, tvarkybos, kalbos mokymo strategijų, kalbos vartojimo daugiakalbėje aplinkoje, vertimo raštu ir žodžiu ir pan.

Pasak kalbininkės, daugelis Europos kalbų susiduria su panašiais kalbos vartosenos, rašymo kultūros pokyčiais, patiriamas kitų kalbų, dažniausiai anglų kalbos, poveikis.

Dr. Jurgita Jaroslavienė taip pat pristatė Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos išteklių, apimančių žodynų kartotekas, duomenų bazes, nuotolinį lietuvių kalbos mokymą ir mokomuosius lietuvių kalbos žaidimus, naujoves. Atsižvelgiant į šiandienius iššūkius ir lūkesčius, Lietuvių kalbos institute nuo 2018 m. vidurio susistemintų skaitmeninių kalbos išteklių sistema LKIIS (http://lkiis.lki.lt/) modernizuojama (truks iki 2021 m. pradžios). Modernizuotoji lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema vadinsis „Kalba“. Bandomosios eksploatacijos puslapio adresas https://ekalba.lt/public#/home/main. Tikrasis adresas bus https://ekalba.lki.lt.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis savo pranešime pabrėžė, kad lietuvių kalba yra Lietuvoje valstybinė. Kaip valstybinė ji turi būti vienintelė ir be konkurencijos; kitos kalbos taip pat turi būti studijuojamos, taip pat turi rasti savo vietą mūsų gyvenime.

Konferencijoje nuskambėjo mintis, kad valstybinė kalba šiuo metu išgyvena ne pačias geriausias dienas. Vis labiau įsigalint anglų kalbai mokslo darbuose, skurstant lietuvių kalbai dėl anglų kalbos įtakos tarp jaunimo ir liberaliosios krypties lietuvių kalbos mokslininkams viešojoje erdvėje peršant nuomonę, kad galima rašyti ir kalbėti taisyklių beveik nepaisant, reikia stiprios atsvaros, – kad lietuvių kalba visgi yra mūsų valstybingumo (šalia valstybės teritorijos) svarbiausias dėmuo, tautos egzistencijos pamatas, pagaliau – tai mūsų išskirtinumo, savitumo ženklas. Europos Sąjunga nuo pat įsikūrimo pradžios visada pabrėžė valstybių ir tautų, ypač mažųjų, kultūros, tradicijų ir kalbų apsaugos svarbą, – todėl turime šią nuostatą iš naujo įvertinti ir užtikrinti naujais valstybės lygmens sprendimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės lygmens sprendimų dėl valstybinės kalbos yra priimta: 2018 m. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. nutarimu patvirtintas išsamus Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių planas,  Valstybinė lietuvių kalbos komisija  pernai patvirtino  Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą.

Labai svarbu priimti naująjį Valstybinės kalbos įstatymą – reikia įtvirtinti naujas nuostatas dėl viešųjų užrašų, taisyklingos valstybinės kalbos vartojimo elektroninėje erdvėje ir daugelio kitų dalykų.

Konferencijoje aptarti valstybinės kalbos kontrolės ir priežiūros organizavimo, savivaldybių kalbos tvarkytojų finansavimo klausimai.

Konferencijos dalyviai apsilankė Priekulėje naujai rekonstruotame I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje, Drevernoje dalyvavo Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro programoje „Žuvies kelias“,  lankėsi Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre.

 

Parengė Dalia Ivaškevičienė

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų nėra