Atmintinės


Kaip elgtis ant ledo
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendus.


Kaip elgtis per šalčius
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos  rekomenduoja gyventojams, kaip reikia elgtis žiemą, kad šalti orai, sniegas ir pūgos kuo mažiau pakenktų normaliai  veiklai.
Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius.  Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali sukelti pavojų  gyvybei.
Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tiktai labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.
Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.
Nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 - 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais.  Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas norėtų atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį patiems pasirūpinti savo sveikata ir saugumu. Departamentas taip pat atkreipia įvairių organizacijų bei įmonių vadovų dėmesį, kad jie imtųsi atitinkamų prevencinių priemonių, užtikrinant jų saugią veiklą.


Kaip elgtis šildymo sezono metu
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
 
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonė. Jos bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų – išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite medikus (tel. 112 arba 03), o patalpas gerai išvėdinkite.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti  toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.
 
Įsigykite bei gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.


Kaip elgtis su pirotechnikos gaminiais
Kasmet artėjant Naujųjų metų šventėms rūpestį kelia prekyba pirotechnikos priemonėmis bei jų naudojimas.
Kad  būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su viešosios policijos pareigūnais griežtai kontroliuoja prekybą pirotechnikos priemonėmis.
Prekyba šiais gaminiais vyksta nuo gruodžio 20 d. iki sausio 15 d. Pirotechnikos gaminiais norinčios prekiauti bendrovės turi gauti vienkartinius priešgaisrinės tarnybos ir policijos leidimus.
Pagal pavojingumą fejerverkai skirstomi į keturias kategorijas:
1 kategorija - fejerverkai, keliantys labai mažą pavojų, labai mažai triukšmo ir yra skirti naudoti aptvertose teritorijose, taip pat naudoti gyvenamosiose patalpose;
2 kategorija - fejerverkai, keliantys mažą pavojų, mažai triukšmo ir yra skirti naudoti aptvertose teritorijose, esančiose lauke;
3 kategorija - fejerverkai, keliantys vidutinį pavojų ir yra skirti naudoti didelėse atvirose teritorijose, jų keliamo triukšmo ribiniai (leistini) dydžiai nėra viršijami;
4 kategorija - fejerverkai, keliantys didelį pavojų ir yra skirti naudoti tik pirotechnikams, jų keliamo triukšmo ribiniai (leistini) dydžiai nėra viršijami.
Pirotechnika negalima prekiauti kioskuose bei savitarnos parduotuvėse.
Ant pirotechnikos gaminių pakuočių turi būti jų naudojimo instrukcijos, galiojimo laikas, reikia nurodyti gamintoją ir importuotoją. Jai pirotechnikos gaminiai parduodami išimti iš pakuotės, pirkėjai turi gauti atskirą instrukciją.
Pirotechninius gaminius draudžiama naudoti prie ligoninių, mokymo įstaigų, vaikų darželių, bažnyčių. Jų negalima sprogdinti nuo 22 iki 8 valandos, išskyrus švenčių dienas. Pirotechnikos priemones naudojimo taisykles pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 50 iki 100 litų.
Kad išvengtume  skaudžių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pataria, kaip naudotis pirotechnikos priemonėmis.
Pirotechnikos  gaminių nepirkite turgavietėse ar savivaldybės uždraustose vietose. Prieš naudodami pirotechnikos priemonę atidžiai perskaitykite instrukciją. Iš pakuotės išimkite tik dalį petardų. Paketą tuojau pat uždarykite. Pirotechnikos gaminiai naudojami tik lauke, išskyrus mažo galingumo, kurie gali būti naudojami ir namuose. Sprogmenis uždekite kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių. Naudojant fejerverkus minioje nenukreipkite jų į kitus žmones. Sprogmens ilgai nelaikykite rankoje. Uždekite ištiesta ranka ir tuojau pat atitraukite. Baterijas, raketas statykite tik ant lygaus, nedegaus paviršiaus. Sprogdindami raketas, vulkanus, fontanus, nukreipkite juos į viršų. Pavojų gali kelti nesuveikusios pirotechninės priemonės. Pirotechnikos gaminiams nesuveikus iš karto, daugiau nebandykite jo uždegti ir prieikite prie jo  ne anksčiau kaip po 15 minučių.  Neardykite sprogmenų, nes tai pavojinga ne tik jums, bet ir aplinkiniams.
Petardas pirkite kartu su vaikais ir būtinai dalyvaukite jas sprogdinant.
Nekaupkite pirotechnikos gaminių, nes jų laikymui reikalingos tam tikros sąlygos. Jos turi būti apsaugotos nuo šilumos šaltinių, drėgmės, kitų medžiagų poveikio, galinčio išprovokuoti gedimą ir irimą.  Sprogmenys negali būti laikomi kartu su degiomis ar lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis.
Naujųjų metų naktį gyvenamųjų būstų balkonuose nepalikite degių, staigiai užsiliepsnoti galinčių medžiagų.  Kilus gaisrui dėl neatsargiai paleistų sprogmenų, nedelsiant kvieskite ugniagesius. Nuo pirotechninių gaminių užsiliepsnojusius daiktus, jei tai ne prietaisas su elektros įtampa, geriausia gesinti vandeniu arba gesinimui tinkamu audiniu, pavyzdžiui, veltiniu.
 


Kaip elgtis vandenyje
Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į savę atkreipkite mojuodami rankomis.
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Kaip elgtis per karščius
Kaitra – tai gamtinio pobūdžio ekstremalus įvykis, kai dienos maksimali oro temperatūra yra didesnė kaip 30 laipsnių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 10 dienų. Tokiu atveju šalyje gali būti skelbiama ekstremali situacija.
Tačiau ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai, nes karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šaltinis. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių, dar „neužgrūdintas“ karščiui.
Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja. Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.
Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:

Svarbiausia - tinkamai apsirenkite:
-  dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;
-  venkite drabužių iš sintetinių audinių;
-  patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;
-  avėkite odinę avalynę;
-  pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.

Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:
-  karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;
-  darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;
-  kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą (iki 50-60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija);
-  dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;
-  ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;
-  pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį;
-  kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose;
-  pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.

Gerkite dažniau nei troškina:
-  gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;
-  labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;
-  venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo;
-  negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas);
-  jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikant burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);
-  gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau;
-  troškulio nemalšina ir pienas;
-  atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.
Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:
-  valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių;
-  valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų;
-  nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Karščio metu gyventojai nukenčia:
-  dėl nudegimų;
-  dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;
-  dėl saulės smūgio;
-  dėl hipoksijos (deguonies bado).
Saulės nudegimas:
-  kiek įmanoma venkite saulės nudegimų, nes tai iššaukia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą - ji mažiau vėsinama, nes laikinai netenkama prakaito liaukų funkcijos;
-  odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus;
-  pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmę;
-  akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.
Perkaitimas arba šilumos smūgis - tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Termoreguliacijos esmė – į aplinką turi išsiskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme.
Galimos perkaitimo priežastys:
-  aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių);
-  didelė santykinė oro drėgmė (dėl didelės santykinės oro drėgmės žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą negu yra iš tikrųjų);
-  intensyvi saulės spinduliuotė (didelis saulės aktyvumas);
-  mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemės susikaupusios šilumos;
-  mažai vartojama skysčių;
-  ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje;
-  organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio;
-  perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos būklės – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.

Perkaitimo simptomai:
-  aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);
-  odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
-  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
-  stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);
-  troškulys;
-  mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;
-  užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;
-  jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.
Pirmoji pagalba perkaitus:
-  jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;
-  sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);
-  apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;
-  kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus;
-  labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklotyti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį), jei sidabrinė  bus prie kūno, jį šildis;
-  jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.
Saulės smūgio simptomai ( požymiai):
-  galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;
- išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;
-  pykinimas, vėmimas;
-  padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;
-  aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio);
-  sąmonės netekimas, apalpimas;
-  galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.
Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:
-  skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
-  paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;
-  atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;
-  vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;
-  apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;
-  ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;
-  pasiūlykite vėsesnio gėrimo;
-  jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
-  jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Hipoksija (deguonies badas):
-  gamtinės hipoksijos esmė – per karščius ore labai sumažėja deguonies;
-  hipoksija pavojinga visiems, tarp jų – jauniems ir sveikiems;
-  hipoksijos požymiai – darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą;
-  vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvę;
-  hipoksijos poveikį žmonėms sustiprina karščio metu didmiesčiuose padidėjęs oro užterštumas pagrindiniais taršos komponentais - kietosios dalelės, smalkės, sieros dioksidas, azoto oksidai.
Karščio įtaka gyventojų sveikatai:
-  dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei;
-  pagyvenę žmonės dažniausiai miršta nuo perkaitimo arba taip vadinamo klasikinio šilumos smūgio dėl karšto oro;
-  jauni aktyvūs žmonės nukenčia nuo perkaitimo arba šilumos smūgio dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis;
-  per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis;
-  perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliaukės sutrikimais;
-  per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu;
-  jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai turite kreiptis į specialistus;
-  jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.


Kaip elgtis perkūnijos metu
Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.
Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
Pamačius kamuolinį žaibą,  elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.


Kaip elgtis esant padidintam oro užtersimui miestuose
GYVENTOJŲ APSAUGOS NUO PADIDINTO ORO UŽTERŠTUMO KIETOSIOMIS DALELĖMIS REKOMENDACIJOS
 
Padidintą aplinkos oro užterštumą miestuose ir ypač didmiesčiuose sąlygoja: meteorologinės sąlygos, suintensyvėję transporto srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai.
Meteorologinės sąlygos.
  Padidintas oro užterštumas didmiesčiuose gali susidaryti, kai kelias dienas nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius oro teršalus, be to, kai ilgą laiką nėra lietaus. Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui bei esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose gali susiformuoti taip vadinamieji dūminiai miesto rūkai (smogas).
Transporto srautai suintensyvėja prieš darbo dienos pradžią ir pasibaigus darbo dienai (piko valandomis), tada atmosferos oras labiau teršiamas autotransportu išmetamais teršalais (kietosios dalelės, smalkės, azoto dioksidas, sieros dioksidas).
Padidinta kietų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali susidaryti dėl netinkamai prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos neplaunamos, nešluojamos ir nelaistomos.
Per šalčius didmiesčiuose padidėja oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas.
Šalia didmiesčių užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai.
Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeninės kilmės, nes apie 80% jų kyla dėl žmonių kaltės, tame skaičiuje, dėl tyčinių padegimų. Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50% miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes po gaisro pradžios liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti.
Gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt. kenksmingųjų medžiagų.
Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai - rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dulkės, suodžiai, pelenai ir kt. Žmonėms ypač pavojingos gaisrų dūmuose esančios smulkiausios kietosios dalelės (KD10) – 10-ties mikronų ir mažesnio aerodinaminio skersmens dalelės. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus KD10 koncentracijos ore paros vidurkis neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre. Tokių dienų, kai viršijama KD10 nustatyta norma, per metus neturėtų būti daugiau nei 35.
Oro užterštumas Vilniuje.
Geležinio Vilko, Žirmūnų ir Kalvarijų gatvės, Savanorių prospektas, didelė dalis Senamiesčio ir Naujamiestis – tai labiausiai užterštos vietos Vilniuje.
Geležinio Vilko gatvėje ir Savanorių prospekte, arti didžiųjų automagistralių vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršija vidutinę metinę Europos Sąjungos ribinę vertę – 50 mikrogramų teršalų kubiniame metre.
Didelis kietųjų dalelių kiekis atmosferos ore buvo 2002 m. vasarą, kai degė durpynai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje. Tada Žirmūnų stacionarus oro kokybės matavimų postas rodė nuo gaisrų pradžios KD10 vidutinę paros koncentraciją apie 130 mikrogramų, o rugsėjo mėn. koncentracijų maksimumas siekė net 277 mikrogramų kubiniame metre (2002 m. rugsėjo 8 d.). Žvėryno ir Lazdynų postuose KD10 koncentracija ore tuo metu buvo 92-110 mikrogramų kubiniame metre.
Vien 2004–aisiais metais sostinės Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje užfiksuoti KD10 net 73 koncentracijos padidėjimo atvejai, Žvėryno – 53 atvejai (nustatyta norma 35 atvejai į metus).
Daug kietųjų dalelių KD10 į aplinką ir tuo pačiu į žmogaus organizmą patenka užsitęsusių gaisrų metu. Ypač pavojingi šalia didmiesčių miškų ir durpynų užsitęsę gaisrai, kai prie transporto išmetamų teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido) sumuojasi su gaisrų dūmais pasklidę teršalai. Azoto dioksido koncentracija prie magistralinių gatvių piko valandomis 2002 m. po rugsėjo 1 d. svyravo nuo 45 iki 512 mikrogramų kubiniame metre (leistinas lygis 85 mikrogramų, o pavojaus slenkstis – 400 mikrogramų kubiniame metre).
2006 m. Šiauliuose buvo viršyta kietųjų dalelių paros ribinė vertė ir peržengta leistina 35 dienų riba per metus. Šiauliai tapo trečiuoju miestu, po Vilniaus ir Kauno, kuriame kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore viršijo leistiną vidutinę paros ribinę vertę 50 mikrogramų daugiau kaip 35 dienas per metus. Esant tokiai situacijai savivaldybės privalo parengti ir, suderinus su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, patvirtinti programą nustatytoms ribinėms vertėms pasiekti ir užterštumo lygiui toliau mažinti.
Padidintas oro užterštumas Panevėžyje dėl gaisro miške buvo užfiksuotas 2006 m. liepos 12 dieną, kai užsidegus Panevėžio pakraštyje durpingai miško paklotei, miestas nuo pat ankstyvo ryto skendėjo migloje, visur jautėsi aitrus dūmų kvapas. Tuo metu maksimalus kietųjų dalelių kiekis ore sudarė 265 mikrogramų kubiniame metre ir leistiną normą viršijo net 5,5 karto. Po kelių valandų net kilus silpnam vėjui, tarša buvo išsklaidyta.
Miesto rūkas ir smogas.
Susidariusi situacija, kai padidėjęs tik kietųjų dalelių kiekis ore, kelis kartus viršijantis ribinę koncentraciją, dar nevadinama smogu.
Smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti paprasta akimi. Dažniausiai ji susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Smogo esmė – situacija, kai pagrindinių oro teršalų (kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių) koncentracija keletą kartų viršija ribines vertes. Daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko daubose įsikūrusiuose didmiesčiuose.
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai.
Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkiausia frakcija KD10. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke.
Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog net trumpalaikė ekspozicija (poveikis) žemesnėmis nei 100 mikrogramų kubiniame metre KD10 koncentracijomis didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, mirtingumo skaičių. Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima rimtai susirgti. Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, net laukiamos gyvenimo trukmės sutrumpėjimu iki 1-2 metų.
Prevencinės priemonės, mažinančios oro taršos poveikį gyventojų sveikatai:
savalaikis gyventojų informavimas apie padidėjusią oro taršą,  jos poveikį sveikatai ir šio poveikio švelninimo galimybes;
savalaikis ir kokybiškas gatvių valymas ir laistymas;
transporto srautų reguliavimas, atsižvelgiant į labiausiai ir mažiausiai užterštas didmiesčio gatves ir rajonus;
geras statybų aikštelių tvarkymas ir tinkamas įrengimas privažiavimų į statybų aikšteles, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių.
Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidinto aplinkos oro užterštumo atvejais:
kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;
vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgna marška;
atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo - ugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke;
jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis;
sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
  saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), marlės-vatos kauke(raiščiu) ar respiratoriumi.
Individualiosios apsaugos priemonių įsigijimo galimybės:
marlės kaukė (4-6 sluoksnių marlės raištis) pagaminama asmeniškai;
marlės-vatos kaukė (raištis) pagaminama asmeniškai;
respiratoriai įsigyjami (nusiperkami) asmeniškai;
respiratorius iš valstybės rezervo galima gauti tik paskelbus mieste ekstremalią situaciją.
Rekomendacijos kaip pasigaminti ir naudoti marlės-vatos ar vien marlės kaukę (raištį).
Marlės-vatos kaukė (raištis) gaminama iš 50x100 cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20x30 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš
abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raištelius. Jie apsiuvami.
Jei nėra vatos, tokią kaukę galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 4-6 sluoksnių marlės gabalą (20-30 cm).
Marlės-vatos ar vien marlės kaukė pridedama prie veido taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti.
Apatiniai kaukės raišteliai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir kaukės susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais.


Kaip elgtis puolant bitėms, širšėms, vapsvoms ir kamanėms
Įgėlimo rimtumą lemia keletas faktorių: vabzdžio rūšis, įgėlimų vieta kūne, įgėlimų skaičius bei žmogaus jautrumas. Įgėlimo išvengti ne visuomet įmanoma, bet atsargus elgesys gali padėti.
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų. Atsargiai vaikščiokite basi po žydinčią pievą. Atsiminkite, kad geliančiąsias skraiduoles vilioja prakaito kvapas, ryškių spalvų gėlėti drabužiai. Venkite vietų, kur formuojamos gyvatvorės, pjaunama ar šienaujama žolė. Atvirose vietose atsargiai valgykite ledus, gerkite kvapius ir saldžius gėrimus. Nebūkite arti avilio, ypač bičių išskridimo iš avilio juostoje. Neerzinkite vabzdžių, nesistenkite jų vaikyti. Lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, nemosikuodami rankomis, atsitraukite (jei įmanoma į patalpą, kurioje galima užsidaryti).
Įgėlus vabzdžiui:
•  Pasišalinkite iš vietos, kurioje Jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites. Jei liksite įvykio vietoje, Jus gali vėl sugelti.
•  Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsirado alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba - tampa neaiški, nerišli, pasunkėja ar sutrika kvėpavimas, prasideda švokštimas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, pereinantis į mieguistumą, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, drebulys, šaltkrėtis, pakyla temperatūra, greitėja pulsas, krinta kraujospūdis, netenkama sąmonės). Darykite dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą jei sustojo kvėpavimas ar širdies darbas.
•  Stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį ir gali įgelti tik vieną kartą. Tuo tarpu vapsvos, širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar bandykite pašalinti geluonį braukdami per jį nagu arba peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų. Įkastos vietos su geluonimi nespauskite, nes taip jo nepašalinsite, tik įspausite į organizmą papildomą dozę nuodų.
•  Nuimkite visus papuošalus (žiedus, apyrankes, kojų papuošalus), nes sugelta galūnė gali sutinti.
•  Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu ir muilu.
Dėkite šaltą kompresą - šaltą vandenį arba ledą, įvyniotą į audeklą (tiesiogiai ant odos ledo dėti negalima) - tai gali padėti sumažinti tinimą, niežulį bei skausmą.


Kaip elgtis, kad neužsidegtų miškas
Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti  miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.
Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.
Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!  


Kaip elgtis pučiant stipriam vėjui
Pučiant  stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir rekomenduoja  kaip elgtis kilus stipriam vėjui.
Perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite  krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi.
Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;
Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius,  pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui;
Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais;
Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;
Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;
Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėl to privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;
Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus,  kad nelaimės atveju jie gali skambinti  skubios pagalbos  telefonu 112.


Kaip elgtis per potvynį
Potvynius Lietuvoje  sukelia smarkios liūtys, sparčiai tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai, prasidėję dėl pasikeitusio vėjo upių žiotyse atplukdyto vandens. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir jų turtui, todėl jam būtina iš anksto rengtis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis, kad potvynio metu būtų išsaugota gyvybė ir patirta kuo mažiau turtinių nuostolių.
PRIEŠ PRASIDEDANT POTVYNIUI
Geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės. Patariame nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos išvykti į saugesnes vietas.
 Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pradėkite rengtis galimam potvyniui:

Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).
Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).
Parūpinkite ne mažiau  kaip 10 -čiai parų:
ilgai negendančių maisto produktų,
medikamentų,
geriamojo vandens
degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų,
mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.
Paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus.
Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.
Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.
Lengvesnius daiktus kurius gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.
Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.
Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.
Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.
Išvežkite iš užliejamų vietų  trąšų ir pesticidų atsargas.
Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.
Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.
Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.
Apdrauskite savo ir  šeimos narių gyvybę bei turtą.
Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę,  prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes,  išjunkite  elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.
KILUS POTVYNIUI
Rekomenduojame evakuotis iš potvynio zonos.
Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariame:
Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.
Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose.
Mokėkite pagalbos  ženklus:
Iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa)  – reikalinga pagalba.
Mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) - reikalinga skubi pagalba.
Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą  duobę, kelią tikrinkite  kartimi.
Jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve.
Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į  netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos.
Padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos  į laukus.
PASIBAIGUS POTVYNIUI
Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.
PATARIAME
Praneškite atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose ir laukite jų pagalbos.
Nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų.
Kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.):
išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m3  vandens –  400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį išsemkite.
dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.
Praneškite seniūnijai  apie potvynio metu patirtus nuostolius.


Kaip elgtis masinių renginių metu
Eidami į masinius renginius, išsiimkite iš kišenių aštrius daiktus. Patartina neryšėti kaklaraiščio, šalikėlio, skarelės, neavėti avalynės aukštais kulnais.
Nestovėkite arti scenos, rungtynių aikštės, nes kilus gaisrui, prasidėjus riaušėms ar muštynėms iš šios vietos būtų nelengva pasitraukti.
Įsidėmėkite: masinių renginių metu pavojinga būti šalia policininkų ir apsaugos darbuotojų, nes agresyviai  nusiteikusi minia dažnai savo agresiją nukreipia į  specialiųjų tarnybų pareigūnus.
Nesiartinkite prie  neblaivių ar nuo narkotikų apsvaigusių žmonių, nes jų elgesys ekstremaliųjų įvykių metu gali būti neprognozuojamas.
Kilus gaisrui, laikykitės saugaus atstumo skubėdami  pro stiklines pertvaras ar stendus.
Spūsties metu galite būti  prispausti  prie sienų ar pertvarų ir patirti sunkių traumų.
Nepatartina eiti  prieš minią. Jeigu į ją patekote, venkite atsidurti jos centre. Minioje nebandykite kabintis į kelyje pasitaikančius daiktus.
 
Nepamirškite, kad minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam.  Spūsties metu  sulenktas rankas reikia prispausti  prie krūtinės. Tai padės palengvinti kvėpavimą ir apsaugoti  save nuo suspaudimo.


Kaip pasirengti ir elgtis nelaimės metu

Sudarykite šeimos pasirengimo nelaimei planą.

Pasinaudokite civilinės saugos specialistų nurodymais.

Šeimos pasirengimo nelaimei planas

Rekomenduojame kiekvienai šeimai sudaryti planą.

Supažindinkite vaikus su šeimos pasirengimo nelaimei planu.

Turėdami laiko, papasakokite vaikams apie savo ar kitų patirtas nelaimes, ekstremalius įvykius ir kaip žmonėms tuomet pavyko išsigelbėti. Tokia įtaigi informacija ilgam liks jų atmintyje ir sąmonėje. Prireikus jie galės pasinaudoti jūsų pamokymais. Jeigu vaikas dar mažas, iš anksto užrašykite ant kortelės jo vardą, pavardę, adresą ir pritvirtinkite prie jo drabužių.

Supažindinkite vaikus su šeimos pasirengimo nelaimei planu, apsvarstykite, ką būtina pasiimti rengiantis galimai nelaimei. Pasiūlykite jiems patiems surinkti reikalingiausius daiktus, be kurių neįmanoma išsiversti nelaimės metu.

Pagalvokite:

Kur galima būtų slėptis pavojaus atveju?
Kaip nuspręsite evakuotis (mašina, traukiniu, autobusu), jeigu likti vietoje negalima?
Ką darysite, jei suges ar sulūš jūsų automobilis?
Kokie yra kiti evakavimosi keliai, jei pasirinktasis užblokuotas?
Kokius daiktus pasiimsite, jeigu reikės slėptis to paties namo slėptuvėje?; kitoje slėptuvėje?
Kokius daiktus pasiimsite, jei teks evakuotis?
Rekomenduojamas būtiniausių daiktų sąrašas:

Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų.

Dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai).

Pinigai (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės).
Šeimyninės relikvijos.
Maistas 2–3 dienoms.
Reikalingi drabužiai (pagal sezoną).
Tualetiniai reikmenys.
Asmeninės apsaugos priemonės.
Nešiojamasis radijo imtuvas, žibintuvėlis, atsarginiai elementai, žiebtuvėlis.
Imkite tik tai, kas reikalinga.

KĄ DARYTI IŠGIRDUS PRANEŠIMĄ APIE NELAIMĘ?

Elkitės ramiai.


Kada reikia pradėti veikti pagal šeimos pasirengimo nelaimei planą?

Apie įvykusią ar artėjančią nelaimę gyventojai perspėjami garsiniu signalu Dėmesio visiems,

kuris skelbiamas įjungiant elektros sirenas, objektų garsinius signalus ir kitas signalines priemones, todėl tik išgirdę perspėjamąjį signalą iškart įjunkite televizorių ir radiją. Taip jūs išgirsite pranešimus ir nurodymus, kaip elgtis.

Išgirdę informaciją apie pavojų, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite. Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingo reikalo

Išklausę pranešimą apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, toliau vadovaukitės nurodymais, be ypatingos priežasties niekur nevažiuokite.

Jeigu jūs vis dėlto privalote vykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.

Išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos

Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, nes tuomet ryšio linijos bus perkrautos ir užblokuotos. Gelbėjimo darbų pajėgoms bus ypač reikalingas laisvas ryšys, kad galėtų gauti pranešimus, kokie gyvenamieji rajonai nukentėjo, kiek ten nukentėjusiųjų, kur siųsti pagalbą. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistus asmenis ar apie kokį netikėtą pavojų.

NELAIMEI PRAĖJUS

Būkite atsargūs sugrįžę į vietovę, kur įvyko nelaimė

Atsargiai apžiūrėkite pastatus. Jie gali būti apgadinti arba net ir suniokoti, todėl ypač pavojingi, nes gali bet kada sugriūti. Jei abejojate dėl jų būklės, kreipkitės į savivaldybę, kad būtų iškviesti ekspertai, kurie nustatys, ar saugu jame gyventi.

Įeidami į pastatą jokiu būdu nešvieskite sau kelio fakelu ar žvake. Nerūkykite. Netgi po potvynio gali kilti gaisras arba įvykti sprogimas. Priežasčių daug. Pirmiausia – išsiveržusios dujos, išsiliejusios degios medžiagos.

Laikykitės toliau nuo nutrūkusių laidų (taip pat ir telefono). Bet kuris laidas – mirtino pavojaus šaltinis.

Nejunkite elektros jungiklių, kol neįsitikinote, kad laidai tvarkingi ir nepažeisti. Prireikus kvieskite elektrikus.

Patikrinkite, ar name arba šalia jo nėra dujų, kitų cheminių medžiagų kvapo. Užuodę įtartinus kvapus, praneškite atitinkamoms tarnyboms.

Neskubėkite vartoti namie likusių maisto produktų. Pirmiausia patikrinkite. Jie gali būti pažeisti cheminių medžiagų, pelėsių arba sugedę.

Neskubėkite vartoti vandentiekio ar šulinio vandens. Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Jeigu jūs atsidūrėte netoli vietos, kur vyksta gelbėjimo darbai, o jūsų pagalbos ten nereikia, be reikalo netrukdykite gelbėtojams.

Niekur nevažiuokite iš namų. Keliai gali būti sugadinti arba užversti. Ypač pavojingi po nelaimių nedideli mediniai tiltai.

Jeigu vis dėlto privalote vykti, būkite itin atsargūs ir laikykitės saugaus greičio. Susidūrę su kokia nors kliūtimi, pavojinga eismo dalyviams, kaip galima greičiau praneškite apie tai civilinės saugos tarnyboms.



Kaip elgtis esant biologinei taršai
Suintensyvėjus tarptautiniams, ekonominiams, kultūriniams ryšiams bei gyventojų migracijai, padidėjo ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą galimybė, taip pat išaugo grėsmė užkrečiamųjų ligų sukėlėjus panaudoti teroro tikslais.
Biologinės taršos grėsmė gali būti staigi ir išankstinė.
Staigi grėsmė gali būti dviem atvejais – karo metu, kai priešas panaudoja biologinį ginklą, ir taikos metu, kai biologinį ginklą panaudoja teroristai.
Kaip elgtis esant biologinei taršai?
Siekdami išvengti ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:
Jeigų netikėtai kiltų ligų protrūkis:
Klausykite pranešimų per radiją ir televiziją.Neišsigąskite ir nekelkite panikos.Nevartokite produktų, kurie nėra termiškai apdoroti arba naudokite tik tuos produktus, kurie buvo sandariai uždaryti.Vartokite tik virintą vandenį.Laikykitės asmens higienos reikalavimų.Patalpas valykite drėgnu skuduru.Pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą – tuoj pat kreipkitės į medikus.
ATSIMINKITE – užkrečiamosios ligos plinta geriant užterštą vandenį, valgant užterštus maisto produktus, nesilaikant asmeninės higienos reikalavimų, liečiant užkrėstus daiktus, bendraujant su sergančiaisiais ar užsikrėtusiais žmonėmis.
JEI GAVOTE ĮTARTINĄ NEATPLĖŠTĄ LAIŠKĄ AR PAKETĄ
Nekratykite, nepurtykite ir neišbarstykite įtartino voko ar paketo turinio.
Kad neišbarstytumėte esamo turinio, įdėkite voką ar paketą į polietileninį maišelį ar kitą sandariai uždaromą indą.
Jeigu neturite jokio indo, voką ar paketą apvyniokite bet kuo (drabužiais, popieriumi) ir šios apsaugos nenuimkite.
Išeikite iš kambario ir uždarykite duris. Neleiskite įeiti kitiems asmenims.
Nusiplaukite rankas su muilu.
Jei esate namie, skambinkite telefonu 112 arba kitais skubios pagalbos telefonais – 01, 02, 03. Jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite telefonu 112 arba kitais skubios pagalbos telefonais – 01, 02, 03.
Surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, kur laiškas ar paketas buvo surastas. Pateikite šį sąrašą vietinėms visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms ir teisėsaugos pareigūnams, kad jie galėtų vykdyti tolesnį tyrimą ir teikti rekomendacijas.
JEI GAVOTE LAIŠKĄ SU MILTELIAIS IR JIE IŠSIBARSTĖ
Nebandykite valyti miltelių, jų uostyti, liesti! Nedelsiant uždenkite išsibarsčiusius miltelius drabužiais, popieriumi, šiukšlių dėže ar pan.
Išjunkite ventiliatorius ir pastato oro kondicionavimo sistemą.
Išeikite iš kambario, uždarykite duris ir neleiskite įeiti kitiems asmenims.
Nusiplaukite rankas su muilu.
Kuo greičiau nusivilkite užterštus drabužius ir sudėkite juos į polietileninį maišą ar į bet kokią kitą talpyklą, kurią galima užantspauduoti. Šie drabužiai turi būti atiduoti specialiųjų tarnybų darbuotojams.
Kuo greičiau nusiprauskite po dušu su muilu. Nevartokite chlorkalkių ar kitų dezinfekantų.
Jei esate namie, skambinkite telefonu 112 arba kitais skubios pagalbos telefonais – 01, 02, 03.
Jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite telefonu 112 arba kitais skubios pagalbos telefonais – 01, 02, 03, informuokite pastato apsaugos darbuotojus ar kitus prižiūrėtojus.
Surašykite visus tame kambaryje ar teritorijoje buvusius žmones, ypač tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su milteliais. Pateikite šį sąrašą vietinėms visuomenės sveikatos institucijoms ir teisėsaugos pareigūnams, kad jie galėtų vykdyti tolesnį tyrimą ir duoti rekomendacijas.
KILUS ĮTARIMUI, KAD Į APLINKĄ PATEKO BIOLOGINIS AGENTAS
Išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius ventiliatorius.
Nedelsiant palikite patalpą ar teritoriją.
Uždarykite patalpos duris, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų.
Nedelsiant praneškite savo institucijos vadovui ir policijai.
Išjunkite pastato oro kondicionavimo sistemą.
Surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsiant vykdyti židinio lokalizavimo, padarinių šalinimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.
KAIP ATPAŽINTI ĮTARTINĄ PAKETĄ AR LAIŠKĄ
Įtartino paketo ar laiško požymiai:
Pernelyg didelės pašto išlaidos.
Ranka rašytas ar prastai išspausdintas adresas.
Iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės.
Klaidos žodžiuose.
Nėra atgalinio adreso.
Riebalų dėmės, išblukusios spalvos.
Kreivas ar grublėtas vokas.
Išsikišę laidai ar aliuminio folija.
Pernelyg didelės saugos medžiagos (maskuojamosios juostos, virvės ir pan.).
Tiksėjimo garsas.
Pažymėtas užrašu „personalinis“ arba „konfidencialus“.
Skleidžia specifinį kvapą.


Kaip elgtis esant cheminei taršai
Įvykus avarijai, kurios metu į aplinką pateko pavojingos cheminės medžiagos, arba kai gresia tiesioginis cheminės taršos pavojus, skelbiamas civilinės saugos signalas ,,Cheminis pavojus“, kuris perduodamas per visuomenės informavimo priemones. Įsijunkite radiją ir televiziją, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis.
Žinotina, kad:
- esant cheminės taršos pavojui, labai svarbu veikti greitai;
- pavojingos cheminės medžiagos yra itin lakios ir stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą, todėl būtina, kad šios kūno dalys būtų apsaugotos;
- negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje teritorijoje.
Jei gyventojams nurodyta pasitraukti iš pavojingomis medžiagomis užterštų rajonų ar miesto dalių:
- nedelsiant užsidėkite dujokaukę ar respiratorių (jei turite) arba užsiriškite paprasčiausią vatos ir marlės raištį;
- apsivilkite apsauginius drabužius (tinka vandeniui nepralaidžios sintetinės striukės, lietpalčiai, polietileniniai apsiaustai), apsiaukite guminius batus, užsimaukite pirštines, užsidėkite kepurę, apsivyniokite kaklą šaliku, stenkitės nepalikti neapsaugotų kūno vietų;
- kuo skubiau eikite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmena vėjo krypčiai) vengdami žemesnių vietų;
- nesislėpkite rūsiuose, duobėse, grioviuose ar kitose žemose vietose, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos;
eidami per užterštą vietovę, stenkitės nekelti dulkių, nesiliesti prie sienų, tvorų, kitų daiktų, nes ant jų gali būti pavojingų medžiagų lašų.
Išeidami iš namų (ar kitų patalpų):
- išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;
- užrakinkite duris, uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;
jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartus, sandariai uždarykite duris;
uždenkite šulinius.
Neužmirškite savo kaimynų, pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia jūsų gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar yra kam jais pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba praneškite telefonu 112 ar kitais skubios pagalbos telefonais – 01, 02, 03.
Išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir sudėkite viską į polietileninį maišą. Jei turite galimybę, nuplaukite juos vandeniu arba išskalbkite skalbimo, degazavimo priemonėmis. Jei ne – palikite maišą už švarios teritorijos ribų.
Jei gyventojams nurodyta likti namuose, kuo skubiau:
- išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandens sklendes;
- sandariai uždarykite lauko duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;
pakilkite į viršutinius namo aukštus, nes daugelis pavojingų cheminių medžiagų kaupiasi žemose vietose.
BŪTINIAUSIŲ DAIKTŲ, KURIŲ PRIREIKTŲ EVAKUOJANTIS, SĄRAŠAS

Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų.
Dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai).
Pinigai (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės).
Šeimyninės relikvijos, kelios nuotraukos.
Maistas (2–3 dienoms).
Reikalingi drabužiai (pagal sezoną).
Tualetiniai reikmenys.
Asmeninės apsaugos priemonės.
Nešiojamasis radijo imtuvas ir žibintuvėlis, atsarginiai elementai.
 
Dažniausiai naudojamos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti pavojų – amoniakas, chloras ir gyvsidabris
AMONIAKAS – aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 10–15 min. , o jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros ugnies. Apsinuodijimo amoniaku požymiai:
akių perštėjimas, ašarojimas;
kosulio priepuoliai;
galvos svaigimas;
pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas;
apsinuodijęs asmuo neramus, blaškosi;
prarandama sąmonė, prasideda traukuliai.
PIRMOJI PAGALBA
Išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos.
Atsagstykite jam apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro.
Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, stebėkite, kad neužspringtų (jei vemia).
Sustojus kvėpavimui, širdies veiklai – gaivinkite. Uždėkite nukentėjusiajam sandarią deguonies kaukę.
Pagalbos teikėja turi būti su apsaugos priemonėmis.
Kai amoniako garai patenka į akis, jas kuo skubiau reikia plauti nestipria vandens ar fiziologinio tirpalo srove. Plaunama ne trumpiau kaip 5–10 minučių.
Burną ir gerklę taip pat skalaukite vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.
Skubiai kvieskite greitąją pagalbą ir vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
CHLORAS – gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir ten gali laikytis keletą dienų. Žmogui pavojingas įkvėpus ar jam patekus ant odos ir gleivines,nes:
dirgina kvėpavimo takus, sukelia sausą kosulį, dusulį, skausmą krūtinės ląstoje;
erzina akių gleivinę, sukelia akių perštėjimą, ašarojimą;
žmogų pykina, sutrinka judesiai;
patekęs ant odos, ją nudegina;
esant didesnei koncentracijai, žmogus pradeda dusti ir miršta.
PIRMOJI PAGALBA
Nukentėjusiajam nuo chloro garų būtina uždėti dujokaukę (geriau su geltonos spalvos dėžute) arba europinio standarto dujokaukę su raide „B“). Jei jos nėra – tinka vatos ir marlės raištis, sudrėkintas 2 ? geriamosios sodos tirpalu. Nukentėjusįjį reikia išnešti iš užterštos zonos.
Išnešus į gryną orą, nuimkite kvėpavimo takų apsaugos priemonę, atlaisvinkite kvėpavimą varžančius drabužius, paguldykite, šiltai apklokite.
Burną, nosį, akis skalaukite vandeniu.
Atviras kūno vietas plaukite vandeniu 10–15 minučių.
Sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, gaivinkite.
Pagalbos teikėjas turi būti su apsaugos priemonėmis (su dujokauke arba vatos ir marlės raiščiu).
Skubiai kvieskite greitąją pagalbą ir vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
GYVSIDABRIS
Toksiškas metalas, garuojantis kambario temperatūroje. Jo garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines. Gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą
Ką daryti sudaužius termometrą?
Jeigu Jūs sudaužėte termometrą ir gyvsidabris pasklido ant stalo ar grindų, jokiu būdu nebandykite valyti jo šluoste – gyvsidabris pasklis tik dar plačiau ir tuo padidinsite jo garavimo paviršių.
Gyvsidabriui rinkti pasiruoškite butelį su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą, 0,2% vandeninį kalio permanganato tirpalą (2g kalio permanganato 1 litrui vandens).
Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite.
Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite kalio permanganato tirpalu, patalpas išplaukite ir gerai išvėdinkite.
Kreipkitės pagal gyvenamąją teritoriją į avarines tarnybas dėl indo su gyvsidabriu perdavimo.
Ką daryti išsiliejus gyvsidabriui?
Nedelsiant skambinkite pagalbos telefonu 112 ir kvieskite ugniagesius. Jie atliks mechaninę ir cheminę demerkurizaciją.
A T S I M I N K I T E – į patalpas, kur buvo išsiliejęs gyvsidabris, jūs galite sugrįžti tik gavę Visuomenės sveikatos centro įvertinimus.


Kaip elgtis esant Juodligės ir kitų biologinių agentų panaudojimo grėsmei
Juodligė Lietuvoje žinoma jau seniai. 1920-1986 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 187 juodlige sirgę žmonės ir 1006 gyvuliai. Didelis šios ligos protrūkis buvo nustatytas buvusiame Ariogalos rajone 1953 metais. Tuomet susirgo 36 gyvuliai ir 17 žmonių, iš jų 3 asmenys mirė. Paskutinį kartą mūsų šalyje juodligės atvejai buvo užregistruoti 1974 metais buvusiame K. Giedrio kailių fabrike ir Prienų rajone.
Kas yra juodligė?
Juodligė yra ūmi užkrečiamoji liga (kitaip dar vadinama Sibiro opa), perduodama tiesioginio kontakto metu nuo naminių gyvulių (raguočių, avių, ožkų ir kt.) arba per naminių gyvulių produktus. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia.
Kas sukelia šią ligą?
Ligos sukėlėjas yra Bacillus anthracis - stambi lazdelė, gaminanti sporas. Laukuose, kuriuose užkasti nuo juodligės kritę gyvuliai, šios sporos išsilaiko iki kelių dešimtmečių. Į žemės paviršių jos patenka nuo lietaus arba kasinėjant. Ėsdami sukėlėjų sporomis užkrėstą žolę ar gerdami vandenį, juodlige užsikrečia gyvuliai. Nuo sergančių gyvulių dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto metu: teikiant veterinarinę pagalbą, lupant gyvulio odą ar ją išdirbant, dorojant mėsą, vilnas ir kt. Kartais užsikrečiama valgant sirgusio gyvulio nepakankamai išvirtą mėsą ar geriant pieną. Retkarčiais užsikrečiama per orą su dulkėmis, ypač karšiant vilnas ir išdirbant kailius. Gali užsikrėsti ir kraują siurbiantys vabzdžiai.
Kokie požymiai rodo, kad žmogus užsikrėtė šia liga?
Kai žmogus užsikrečia juodlige, maždaug 1-8 dienas trunka inkubacinis ligos periodas, rečiau - nuo kelių valandų iki 60 dienų.
Pagal užsikrėtimo būdą gali pasireikšti odos, plaučių, žarnų arba sepsinės (kraujo užkrėtimo) juodligės formos.
Odos forma žmonėms pasitaiko dažniausiai. Atvirose kūno vietose (ant rankų, kaklo ir veido), kur patenka infekcija, atsiranda raudona niežtinti dėmelė, vėliau jos vietoje iškyla pūslytė su gelsvai rausvu skysčiu. Pūslytei plyštant susidaro opelė, kuri po 2-6 dienų pasidengia tamsiu šašu. Oda aplink opą patinsta, paraudimo ir skausmo nėra. Kūno temperatūra pakyla iki 39-400C, krečia šaltis, skauda galvą.
Plaučių forma gali būti, kai užsikrečiama per orą su dulkėmis arba - kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos eiga labai sunki: karščiuojama, atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys, atkosima daug skreplių.
Žarnų forma pasireiškia užsikrėtus per maistą arba kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos eiga taip pat labai sunki: aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas gleivingu su kraujo priemaiša skysčiu. Negydoma liga pereina į sepsinę formą.
Ar tai mirtina liga?
Juodligės mirtingumo rodiklis - 5-20 %. Juodligė yra išgydoma, jei pagalba žmogui pradedama teikti laiku.
Juodligės išplitimo prevencinės priemonės:
tinkama sergančio žmogaus, gyvulio priežiūra;
gyvulių ir rizikos profesijų asmenų vakcinacija;
asmens higienos taisyklių laikymasis;
gyvulių prižiūrėtojai, ypač gyvulinių žaliavų apdorojimo įmonių darbuotojai, turi dėvėti specialią aprangą;
gyvulių, laikomų buvusiuose juodligės židiniuose, vakcinacija;
gyvulių, kritusių nuo juodligės, kapinynų registracija, apsauga;
ligos diagnozavimas laiku, ligonio izoliavimas, nugaišusių gyvulių tinkamas sunaikinimas (sudeginant);
kasinėjimų, melioracijos darbų, statybų kontrolė ir suderinimas, kad nebūtų atkasti buvę juodligės židiniai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi rekomendacijas, kaip elgtis esant juodligės ir kitų biologinių agentų panaudojimo grėsmei. Štai jos:
1. NEIŠSIGĄSKITE !
Juodligės sporos gali sukelti odos, plaučių, žarnyno infekciją. Kad tai įvyktų, sporas reikėtų įtrinti į odą, praryti ar įkvėpti kaip aerozolines dulkes. Susidūrus su juodligės sporomis liga gali būti stabdoma taikant ankstyvąjį gydymą tinkamais antibiotikais. Juodligė neperduodama nuo žmogaus žmogui.
Kad juodligės sporos sukeltų infekciją, jos turi plisti labai smulkiomis aerozolio dalelėmis. Jei šios smulkios dalelės įkvepiamos, gali išsivystyti gyvybei pavojinga plaučių infekcija, bet greitas jos atpažinimas ir gydymas yra efektyvūs.
2. GAVĘ ĮTARTINĄ LAIŠKĄ AR PAKETĄ, PAŽYMĖTĄ GRĖSMINGU UŽRAŠU „JUODLIGĖ“:
Nekratykite, nepurtykite ir neišbarstykite įtartino voko ar paketo turinio;
Įdėkite voką ar paketą į plastikinį maišelį ar kt.;
Jeigu neturite jokio indo, voką ar paketą apvyniokite bet kuo (pvz.: drabužiais, popieriumi, ir t.t.) ir šios apsaugos nenuimkite;
Išeikite iš kambario ir uždarykite duris. Neleiskite įeiti kitiems asmenims;
Nusiplaukite rankas su muilu;
Jei esate NAMIE, praneškite apie įvykį policijai;
Jei esate DARBOVIETĖJE, praneškite apie įvykį savo institucijos vadovui ir policijai;
Surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, kur laiškas ar paketas buvo surastas.
3. GAVĘ LAIŠKĄ SU MILTELIAIS IR JIEMS IŠSIBARSČIUS:
Nebandykite valyti miltelių, jų uostyti, liesti! Nedelsiant apdenkite išsibarsčiusius miltelius drabužiais, popieriumi, šiukšlių dėže ar kt.);
Išeikite iš kambario, uždarykite duris, neleiskite įeiti kitiems asmenims;
Nusiplaukite rankas su muilu;
Kuo greičiau nusivilkite užterštus drabužius ir sudėkite juos į plastikinį maišą;
Kuo greičiau nusiprauskite po dušu su muilu. Nevartokite chlorkalkių ar kitų dezinfektantų;
Surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, ypač tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su milteliais;
Jei esate NAMIE, praneškite apie įvykį policijai;
Jei esate DARBOVIETĖJE, praneškite apie įvykį savo institucijos vadovui ir policijai.
4. KILUS ĮTARIMUI, KAD Į APLINKĄ PATEKO BIOLOGINIS AGENTAS
Išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius vietinius ventiliatorius;
Nedelsiant PALIKITE patalpą ar teritoriją;
UŽDARYKITE patalpos duris, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų;
Nedelsiant praneškite policijai ir savo institucijos vadovui;
IŠJUNKITE pastato oro kondicionavimo sistemą;
Surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsiant vykdyti židinio lokalizavimo, padarinių šalinimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.
4. KAIP ATPAŽINTI ĮTARTINĄ PAKETĄ AR LAIŠKUS
Įtartino paketo ar laiško požymiai:
Pernelyg didelės pašto išlaidos;
Ranka rašytas ar prastai išspausdintas adresas;
Iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės;
Klaidos žodžiuose;
Nėra atgalinio adreso;
Riebalinės dėmės, išblukusios spalvos;
Didelis svoris;
Kreivas ar grublėtas vokas;
Išsikišę laidai ar aliuminio folija;
Pernelyg didelės saugos medžiagos (maskuojamosios juostos, virvės ir pan.);
Tiksėjimo garsas;
Pažymėtas užrašu „personalinis“ arba „konfidencialus“.
 


Kaip elgtis išgirdus civilinės saugos signalą
Atmintinė gyventojams
Nelaimės, didelio masto avarijos įvyksta netikėtai. Tokiais atvejais gyventojai perspėjami šiais civilinės saugos signalais: įspėjamuoju garsiniu signalu ,,Dėmesio visiems“ ir įspėjamaisiais balsu skelbiamais signalais ,,Cheminis pavojus“, ,,Radiacinis pavojus“, ,,Katastrofinis užtvindymas“, ,,Potvynio pavojus“, ,,Uragano pavojus“, ,,Oro pavojus“ ir ,,Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

„Dėmesio visiems“ – įspėjamasis pulsuojatis 3 min. trukmės kaukimo garsinis signalas skelbiamas gyventojams apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę perspėti perspėjimo sistemos patikrinimo ar pratybų metu. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą,
nedelsiant įsijunkite radiją ar televizorių,
išklausykite pranešimą, griežtai vykdykite rekomendacijas
„Radiacinis pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas,  nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.  Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą,
atidžiai išklausykite pranešimą,
griežtai laikykitės rekomendacijų,
pasirūpinkite stabiliojo jodo preparatais (kalio jodidu arba kalio jodatu), jei buvo toks nurodymas,
jei liekate namie, sandariai uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Duris uždenkite storu audeklu, jei yra galimybė, eikite į artimiausią slėptuvę.
Jei gavote nurodymą evakuotis, pasiimkite:
pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų,
dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatą, diplomą, nuosavybės dokumentus),
pinigus ( grynuosius pinigus, kreditines korteles, vertybinius popierius, brangenybes),
šeimynines relikvijas,
maisto 2-3 dienoms,
reikalingus drabužius (pagal sezoną),
tualetinius reikmenis,
asmenines apsaugos priemones,
nešiojamąjį radijo imtuvą, žibintuvėlį, atsarginius elementus, žiebtuvėlį.
Išeidami iš namų:

užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu,
išjunkite dujas, elektros prietaisus, užsukite vandens sklendes.
Jei gyvenate kaime,
suvarykite gyvulius į tvartą, sandariai uždarykite duris,
sandariai uždenkite šulinius,
užterštoje vietovėje nelieskite daiktų plikomis rankomis.
 
„Cheminis pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą,
Jei esate lauke,
stenkitės kuo skubiau išeiti iš užterštos zonos. Eikite civilinės saugos specialistų nurodyta kryptimi.
Jei esate namie,
uždarykite duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas, sudrėkinkite rankšluosčius ar audeklo gabalus ir jais užkimškite durų apačią,
langus ir duris sandariai apklijuokite lipnia juosta, uždenkite šulinius.
Jei ketinate evakuotis,
pasiimkite dokumentus, pinigus, maisto 2–3 dienoms, reikalingus medikamentus,
apsivilkite drabužiais, nepraleidžiančiais vandens, apsiaukite guminius batus,
išjunkite elektros prietaisus, užsukite vandens, dujų sklendes,
išeidami iš namų užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu,
į slėptuvę ar kitas nurodytas patalpas eikite statmenai vėjo krypčiai, atviromis vietomis, venkite aukštos žolės, tankiai apsodintų vietų,
nesislėpkite žemumose, rūsiuose, tuneliuose.
 
„Katastrofinis užtvindymas“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimos avarijos Kauno hidroelektrinėje. Šis signalas skelbiamas Kauno m., Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės r. gyventojams, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, kuriems gresia tiesioginis užtvindymas, ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per įvardintų savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir  vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą,
•  atidžiai išklausykite pranešimą ir vykdykite nurodymus.

„Potvynio pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių pakilus upėse vandens lygiui iki pavojingos ribos. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir  vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
 
Išgirdę šį signalą,
pasirūpinkite savo turtu, gyvuliais, namais,
namuose sukelkite daiktus kuo aukščiau, įrenginių (mechanizmų) metalines konstrukcijas patepkite tepalu,
apsirūpinkite plaukiojimo priemonėmis, gumine avalyne,
turėkite ne mažiau kaip 10-čiai parų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną, radijo imtuvą.
Jei nutarėte evakuotis,
prieš palikdami namus, užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą,
pasiimkite dokumentus, pinigus, vertybinius popierius, brangenybes, būtiniausius daiktus, maisto produktų, medikamentų,
užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus,
apie išvykimą informuokite seniūniją, kad būtų žinoma, kiek žmonių liko galimo potvynio (užtvindytoje) teritorijoje.
 
„Uragano pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį, galintį sukelti ekstremaliąją situaciją. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Išgirdę informaciją, kad artėja uraganas,
jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartus, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines, sutvirtinkite pastatų stogus,
išjunkite elektros prietaisus ir dujas,
turėkite nešiojamąjį radijo imtuvą,
būkite kuo toliau nuo langų,
atidėkite keliones, būkite namie,
jei uraganas užklupo lauke, nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, 
audros metu nesinaudokite mobiliuoju telefonu,
jei esate mieste, slėpkitės gyvenamųjų namų laiptinėse, kitose priedangose.
 
„Oro pavojus“ – skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė.  Skelbiamas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.
Išgirdę šį signalą,
atidžiai išklausykite informaciją ir vykdykite duotus nurodymus,
eidami į slėptuvę pasiimkite tualetinių reikmenų, medikamentų, nešiojamąjį radijo imtuvą,
jei liksite namie, imkitės apsaugos priemonių: lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, užtraukite užuolaidas, įsiveskite į vidų savo šunis, kates ir t.t., persikelkite į kambarį be langų (jei toks yra).
„Perspėjimo sistemos patikrinimas“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie  vykdomą  perspėjimo sistemos patikrinimą. Šis signalas skelbiamas taip pat ir kai įvyksta nesankcionuotas sirenų įjungimas. Jis skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas,  regioninius ir vietinius transliuotojus.


Kaip elgtis įvykus žemės drebėjimui
Žemės drebėjimus sukelia netikėti žemės plutos lūžiai ir poslinkiai arba vulkaniniai reiškiniai, kuriuos lydi žemės virpesiai, sklindantys labai toli bangomis. Žemės drebėjimų židiniai susidaro 50–100 km ir giliau nuo žemės paviršiaus. Žemės drebėjimo stiprumas matuojamas pagal 12 balų Richterio skalę.
Žemės drebėjimo požymiai:
pastatuose pradeda judėti induose vanduo, ima siūbuoti pakabinti paveikslai ir šviestuvai;
dreba langai, linguoja grindys;
dūžta stiklai, krenta smulkūs daiktai, sunku stovėti vietoje;
atsiranda įtrūkimų lubose, sienose, byra tinkas;
griūva pastatai, kaminai, virsta medžiai, trūkinėja elektros laidai, dujotiekio vamzdžiai, atsiranda plyšių grunte;
prieš žemės drebėjimą darosi neramūs gyvūnai, šunys urzgia ir stengiasi išvesti savo šeimininkus, katės išneša iš namų savo kačiukus ir kt.
Bendrieji patarimai
Iš anksto apmąstykite, kaip elgsitės, jei žemės drebėjimas įvyks jums esant namuose, darbovietėje, gatvėje ar kitoje vietoje. Ypač kruopščiai apgalvokite, koks turėtų būti jūsų veiksmų planas, jeigu ši nelaimė užkluptų jus namuose arba darbovietėje.
Pirmiausia įvertinkite pastato, kuriame jūs esate, tvirtumą, nepamirškite, kad jūs turite tik kelias sekundes, todėl privalote iš anksto pasirinkti protingą išeitį: arba tuojau pat palikti pastatą, arba jo viduje rasti saugią vietą. Po smūgių ir stipraus siūbavimo pastatas, kuriame jūs esate, gali pradėti skilti, ims griūti lubos, sienos. Tokiu atveju pasišalinti iš pastato yra ne taip rizikinga, negu pasilikti jame.
Iš anksto numatytas planas jums padės greičiau ir protingiau veikti, bet nėra taisyklių, kurios garantuotų visišką saugumą.
Čia pateikiame patarimus, kaip elgtis gyventojams prieš žemės drebėjimą, jam vykstant ir jam pasibaigus. Šios mūsų rekomendacijos turėtų būti pagrindas, tačiau jos gali būti pakeistos atsižvelgiant į situaciją.
Prieš žemės drebėjimą
Tuo atveju, kai žemės drebėjimas labai stiprus ir jūs nusprendėte pasišalinti iš pastato, iš anksto numatykite kelią, kuriuo eisite, nes turėsite tik kelias sekundes iki stipriausių svyravimų ir smūgių.
Nepamirškite, kad evakuotis galima ir per pirmojo aukšto langus.
Įvairios pramoninių pastatų dalys gali būti nevienodo stiprumo, todėl kartais geriau greitai persikelti į patvaresnę pastato dalį.
Iš anksto nustatykite saugiausias vietas (bute, darbovietėje, netoli darbo vietos), kur galima būtų išlaukti smūgius. Tai vidinių pagrindinių sienų angos, kampai, sudaryti iš vidinių pagrindinių sienų, vietos šalia vidinių pagrindinių sienų, šalia kolonų ir po karkaso sijomis. Paprastai koridorius būna saugiausia vieta, jei jis neapkrautas daiktais. Virtuvė ir garažas yra nesaugiausios vietos. Tegul jūsų šeimos nariai įsimena tokias vietas bute.
Įsidėmėkite, kad vykstant žemės drebėjimams pavojingiausios vietos pastatuose yra dideli įstiklinti sienų plotai, kampiniai kambariai, ypač paskutinių aukštų, balkonai, laiptai ir liftai.
Priedanga nuo krentančių daiktų ir nuolaužų gali būti vietos po tvirtais stalais ir lovomis. Išmokykite, kad esant stipriems smūgiams vaikai ten slėptųsi, jei šalia nebūtų suaugusiųjų. Namuose, rūpindamiesi savo saugumu, nekabinkite lentynų virš lovų, sofų, durų. Neužkraukite įvairiais baldais ir daiktais įėjimo į butą. Įvairios talpyklos, kuriose laikomi lengvai įsiliepsnojantys ir kenksmingi skysčiai, turi būti sandariai uždarytos ir saugomos taip, kad negalėtų nukristi ir sudūžti siūbuojant pastatui. Išmokykite visus suaugusius šeimos narius išjungti elektrą ir vandentiekį bute, laiptinėje ir name.
Namuose visada turėkite maisto ir vandens atsargų 3–5 dienoms, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, tvarsliavos, reguliariai vartojamų vaistų, būtinų jums arba šeimos nariams, žibintuvėlį.
Įmonės, organizacijos ir mokslo įstaigos turi iš anksto rengtis ir imtis prevencijos priemonių galimo žemės drebėjimo padariniams mažinti.
Esant stipriam žemės drebėjimui
Veikite apdairiai ir protingai. Įvertinkite susidariusią padėtį: jeigu jūs esate vieno aukšto name arba pirmame-antrame pastato aukšte ir galite spėti per kelias sekundes pasišalinti iš jo – taip ir elkitės. Būkite atsargūs: iš viršaus gali kristi plytos, stiklai ir kiti daiktai, saugokite galvą. Išbėgę iš pastato, iš karto eikite toliau nuo jo į atvirą vietą – plačias gatves, aikštes, sporto aikšteles, dykvietes.
Patalpose:
Pajutę pirmuosius žemės drebėjimo požymius, veikite greitai ir ryžtingai:
išjunkite dujas, vandenį, elektrą (pagal galimybes),
kaip galima greičiau išbėkite iš namo,
bėkite 2–5 metrų atstumu nuo pastato, nes gali sužeisti krentančios plytos, gėlių vazonai ir kt.
Jeigu jūs likote pastate, tai pasislėpkite kuo saugesnėje vietoje. Daugiaaukščiame name reikia atidaryti duris į laiptinę ir atsistoti tarpduryje. Neišsigąskite, jeigu durys įstrigs – tai atsitinka dėl pastato išsikreipimo.
Jeigu yra tinko gabalų, šviestuvų, stiklų kritimo grėsmė – slėpkitės po stalu. Mokiniams patartina pasislėpti po suolais, nusigręžti nuo langų ir užsidengti veidą bei galvą rankomis – taip apsisaugoma nuo griūvančių nuolaužų.
Visuose pastatuose būkite toliau nuo langų, arčiau vidinių pagrindinių pastato sienų. Venkite stiklinių pertvarų!
Venkite stovėti kambario viduryje.
Nebėkite į balkoną, jeigu iš jo negalėsite nušokti ant žemės.
Laikykitės toliau nuo dujų, elektros, karšto vandens vamzdžių ir įrenginių.
Nesudarykite spūsties ir kamščių duryse!
Patalpų viduje bėgdami laiptais, glauskitės prie sienos, stenkitės kuo nors prisidengti galvą. Nešokite pro langą, jeigu esate aukščiau negu pirmame aukšte.
Nešokite pro uždarus langus! Esant akivaizdžiai būtinybei išmuškite stiklą taburete ar kitu daiktu, kraštutiniu atveju – nugara.
Nesinaudokite liftu.
Neišsigąskite, jei suveiks signalizacija.
Gatvėje:
Eikite į atvirą vietą toliau nuo pastatų, elektros tinklų linijų. Venkite nutrauktų laidų!
Nebūkite šalia pastatų, nebėkite slėptis į pastatus – griūvančios nuolaužos sukelia realią grėsmę gyvybei.
Jeigu esate invalido vežimėlyje, jei įmanoma, raskite priedangą, užblokuokite vežimėlio ratus ir rankomis saugokite galvą.
Jei esate stadione ar teatre, likite savo vietoje ir rankomis saugokite galvą. Nemėginkite pakilti iš vietos nesibaigus drebėjimui.
Transporto priemonėse:
Jei vairuojate mašiną, kaip galima greičiau sustokite atviroje vietoje. Nelipkite iš mašinos iki smūgių pabaigos. Autobuso vairuotojas turėtų palikti atdaras duris.
Jei važiuojate tuneliu, skubėkite kuo greičiau iš jo pasišalinti, nebūkite ant estakados, laikykitės toliau nuo elektros stulpų, didelių medžių, priedangų, namų sienų.
Lengvųjų automobilių ir viešojo transporto keleiviams saugiausia būtų likti savo vietose iki žemės drebėjimo pabaigos. Nereikia mušti stiklų arba brautis durų link – taip tik sudarysite spūstį ir traumų galimybę.
Veiksmai, pasibaigus žemės drebėjimui
Būkite pasiruošę pakartotiniems stipriems smūgiams. Jie gali pasikartoti po kelių valandų, parų, savaičių ir net mėnesių. Pagalvokite, kur galite pasislėpti jų metu. Pavojingiausios pirmosios kelios valandos po žemės drebėjimo, todėl per šį laiką į pastatą eiti negalima. Nepraraskite savitvardos, nekelkite panikos ir nuraminkite kitus.
Stenkitės be ypatingo reikalo neskambinti mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, nes ryšio linijos bus perkrautos ir užblokuotos.
Įsijunkite I valstybinę radijo programą. Klausykitės informacinių pranešimų ir nurodymų, kaip elgtis.
Patikrinkite dujų, vandens ir elektros tiekimo linijas. Jei jos pažeistos, iškvieskite atitinkamas tarnybas.
Jei pajutote dujų nutekėjimą, nesinaudokite degtukais, žiebtuvėliais ir pan. Atidarykite langus ir išeikite iš pastato.
Prieš naudodamiesi kanalizacija, įsitikinkite, kad ji tvarkinga.
Nesinaudokite atvira ugnimi.
Būkite atsargūs leisdamiesi laiptais.
Nesiartinkite prie akivaizdžiai pažeistų pastatų, jokiu būdu negalima eiti į jų vidų.
Neprasimanykite ir neperdavinėkite jokių spėlionių bei gandų apie galimus kitus smūgius. Pasitikėkite oficialiais duomenimis.


Kaip elgtis teroristams panaudojus cheminį masinio naikinimo ginklą
Su chemine tarša susijusių nelaimių tikimybė šiais laikais auga ne tik dėl pavojingų objektų gausos, bet ir dėl nuolat plintančio terorizmo.
Teroristų išpuolio objektai gali būti žmonės, gyvūnai, augalai, pastatai, maisto produktai, pasėliai. Jiems sunaikinti arba užteršti gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklų komponentai, kurie pasižymi dideliu naikinamuoju ir žalojamuoju poveikiu. Pastaruoju metu egzistuoja šios pagrindinės masinio naikinimo ginklų rūšys – biologinis, cheminis, branduolinis, radiologinis.
Cheminis ginklas – cheminės kovinės medžiagos ir jų junginiai, kurie naudojami žudyti, sužeisti ar tam tikram laikui žmogų ar gyvūną padaryti neveiksnų, taip pat gabenimo į taikinį priemonės.
Teroristai gali panaudoti šių grupių kovines nuodingąsias medžiagas:
Nervus paralyžiuojančias. Jos sutrikdo nervinių impulsų perdavimą iš smegenų ląstelėms. Ankstyvieji apsinuodijimo simptomai – lipni oda, pamėlynavusios lūpos, smarkus drebulys. Medžiagos gali būti vaisių, kamparo arba sieros kvapo. Jos yra patvarios.
Bendrojo poveikio. Trukdo perduoti deguonį raudoniesiems kraujo kūneliams. Apsinuodijimo simptomai – pamėlynuoja oda. Medžiagos gali būti karčiųjų migdolų arba persikų sėklų kvapo, nepatvarios.
Odą žeidžiančias. Sukelia odos bėrimus, žaizdas ir didelius pūlinius. Medžiagos gali būti česnako arba pelargonijų kvapo, patvarios.
Dusinančias. Paveikia nosies ir gerklės gleivinę, ištirpsta audiniai, pasireiškia dusimas, žmogus gargaliuoja, šniokščia. Medžiagos gali būti džiūvančios žolės, suplėkusio šieno kvapo, nepatvarios.
Nepatvarios medžiagos išsilaiko nuo kelių minučių iki kelių valandų. Patvarių medžiagų savybės išlieka nuo 6-8 valandų iki pusantro mėnesio.
Paprastai kovinės nuodingosios medžiagos yra skystos, jas galima paskleisti kaip aerozolius.
Jei pastebėjote šias įtartinas priemones:
orlaivius, sraigtasparnius su purškimo sistemomis (virš gyvenamųjų vietovių),
miglai arba aerozoliams paskleisti priemones (aerozolių generatoriai) nebūdingose vietose,
dujų cilindrus neįprastose vietose,
paketus, lagaminus, konteinerius
arba sužinojote apie galimus teroro veiksmus, kuo skubiau skambinkite telefonu 112 ar kitais skubios pagalbos telefonais: 01, 02, 03. Jei esate darbovietėje, pirmiausia apie įvykį praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite telefonu 112 arba kitais skubios pagalbos telefonais: 01, 02, 03. Taip pat informuokite pastato apsaugos darbuotojus ar kitus prižiūrėtojus.
Išgirdę nedidelio galingumo duslų sprogimą, pamatę besiveržiant dujas, garus, rūką ar dulkes, pajutę nepažįstamą kvapą, galite įtarti, kad į aplinką pateko nuodingos medžiagos, tad kuo skubiau:
uždenkite nosį ir burną,
 nelieskite jokių daiktų nelaimės vietoje,
kuo skubiau eikite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmena vėjo krypčiai), venkite žemesnių vietų, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos. Įėję į patalpas, kopkite į aukštesnius aukštus.
Jeigu tai įvyko pastate ar kambaryje, išeikite iš jo, uždarykite duris ir neleiskite įeiti kitiems asmenims.
Negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje teritorijoje.
Išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusisekite papuošalus, nusiaukite batus ir sudėkite viską į polietileninį maišą. Jei galite, nuplaukite tuos daiktus vandeniu arba išskalbkite skalbimo, degazavimo priemonėmis. Jei ne – palikite maišą už švarios teritorijos ribų. Burną, nosį, akis skalaukite vandeniu. Jei yra galimybė – nusiprauskite po dušu su muilu. Pasikeiskite apatinius drabužius.
Įsijunkite radiją ir televizorių, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis teroro akto metu.
Jei jaučiate silpnumą, atsirado kosulys, peršti akys, ašarojate, svaigsta galva, skauda pilvą, pykina, prasideda traukuliai, neaiškios medžiagos nudegina odą, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą arba kreipkitės į gydymo įstaigą.


Kaip elgtis teroristams panaudojus radiologinį ginklą
Teroristų išpuolio objektai gali būti žmonės, gyvūnai, augalai, pastatai, maisto produktai, pasėliai. Jiems sunaikinti arba užteršti gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklų komponentai, kurie pasižymi dideliu naikinamuoju ir žalojamuoju poveikiu. Šiuo metu egzistuoja šios pagrindinės masinio naikinimo ginklų rūšys: biologinis, cheminis, branduolinis, radiologinis.
Radiologiniais ginklais vadinamos naikinimo priemonės ar įrenginiai, kurie pagaminti specialiai radioaktyviosioms medžiagoms paskleisti.
Radiologinių ginklų panaudojimo tikslas – pernešti ir paskleisti radioaktyviąsias medžiagas, siekiant, greta sugriovimų, sukelti radioaktyviųjų medžiagų skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės veikimo sąlygotus pakenkimus ar sužeidimus bei psichologinį efektą.
Radioaktyviosios medžiagos gali būti paskleistos:
sprogimo;
tiesioginio purškimo arba išsklaidymo;
kietųjų dalelių (dulkių) ar aerozolių pavidalu pavėjui ir kt.
Radioaktyviosios medžiagos ypatingos tuo, kad nuolat skleidžia į aplinką jonizuojančius spindulius (alfa, beta daleles ir gama spindulius), kurie jonizuoja aplinkos orą, sukelia nepageidautinus pokyčius augalų ir gyvųjų organizmų audiniuose.
Rūpinantis savo sveikata svarbu žinoti, kad galima tiek vidinė, tiek išorinė žmogaus organų apšvita. Į žmogaus organizmą radioaktyvios medžiagos gali patekti pro nosį, burną ir atviras žaizdas ir švitinti iš vidaus. Todėl patartina dėvėti kostiumus ar apsiaustus, dujokaukes, respiratorius ar paprasčiausius vatos ir marlės raiščius, kad kuo mažiau dulkių ir aerozolių su radioaktyviosiomis medžiagomis patektų į organizmą. (Tuo pačiu tikslu rekomenduojama sandarinti įvairios paskirties pastatus).
Dujokaukės, kostiumai ar apsiaustai neapsaugo nuo didele skvarba pasižyminčių gama spindulių. Todėl pagal galimybes rekomenduojama vengti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos aplinkos ar pavienių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių.
Atsiminkite, kad jonizuojančios spinduliuotės poveikio tiesiogiai nepajausite, todėl, jei įtariate, kad nelaimės vietoje galėjo būti panaudotas radiologinis ginklas, nedelsdami skambinkite telefonu 112 arba kitais skubios pagalbos telefonais: 01, 02, 03. Tai svarbu todėl, kad tik specialistai gali identifikuoti panaudotas radioaktyviąsias medžiagas, prognozuoti galimą radioaktyviosios taršos poveikį žmonėms ir aplinkai.
Jei įtariate, kad teroristai panaudojo radiologinį ginklą:
Nelieskite jokių daiktų nelaimės vietoje.
Laikykitės kuo toliau nuo bet kokio regimo dūmų ar garų šaltinio.
Suteikite pirmąją medicininę pagalbą nukentėjusiems.
Kuo skubiau išeikite iš pavojingos zonos.
Patarkite žmonėms kuo toliau pasitraukti nuo įvykio vietos, kol neatvyks specialiosios tarnybos.
Patariama stovėti prieš vėją nuo įvykio vietos. Sugus nuotolis nuo užterštos zonos ribos – mažiausiai 30 – 50 metrų.
Negerkite, nevalgykite, nerūkykite nelaimės vietoje ar šalia jos.
Palaukite į nelaimę atvykstančių tarnybų ir informuokite jas apie situaciją nelaimės vietoje.
Laikykitės asmens higienos reikalavimų.
Klausykitės pranešimų per radiją ir televiziją ir elkitės pagal jų rekomendacijas.
Pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą, bendrą silpnumą tuoj pat kreipkitės į medikus.


Kaip elgtis, įtarus naujo gripo virusą A(H1N1)
Kas yra kiaulių gripas?
Kiaulių gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti kiaulėms, kurią sukelia A tipo gripo virusas. Mirtingumas tarp kiaulių yra žemas, paprastai užsikrėtus šiuo virusu kiaulės pasveiksta per 7-10 d. Kiaulių gripo kilmės virusas taip pat gali būti aptinkamas laukiniuose, naminiuose paukščiuose, arkliams ir žmonėms, bet tarprūšinis šio viruso perdavimas stebimas retai. Iki šiol kiaulėse buvo aptinkami H1N1, H1N2 ir H3N2 potipio gripo virusai.
Ar gali kiaulių gripo virusu būti infekuoti žmonės?
Taip. Žmonių užsikrėtimai minėtu virusu buvo stebimi 1950 m., užsikrėtė asmenys, turėję sąlytį su kiaulėmis (pvz. Ž monės, dirbantys kiaulių fermose). Europoje nuo 1958 m. iš viso buvo registruota 17 atvejų. Taip pat šie susirgimai buvo registruoti 1976 m. JAV. Tuo metu buvo spėjama, kad užsikrėtę asmenys galėjo turėti sąlytį su kiaulėmis, bet tai nebuvo patvirtinta. Taip pat buvo stebimas ir viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui. Buvo registruota 200 atvejų, iš jų 12 asmenų buvo hospitalizuoti, o 1-as mirė.
Kokie simptomai žmonėms pasireiškia užsikrėtus naujo tipo A (H1N1) gripo virusu?
Simptomai užsikrėtus naujo tipo A (H1N1) gripo virusu panašūs į simptomus užsikrėtus įprastu sezoniniu gripu (staigus karščiavimas (temperatūra virš 38°C), ūmūs kvėpavimo sistemos simptomai, bendras silpnumas, raumenų skausmai, viduriavimas, vėmimas).
Ar yra skiepai apsaugantys žmones nuo naujo tipo A (H1N1) gripo?
Šiuo metu nėra vakcinos, kuri apsaugotų žmones nuo naujo tipo A(H1N1) gripo viruso.
Ar egzistuoja sezoninė vakcina prieš naujo tipo A (H1N1) gripo virusą?
Yra kai kurių panašumų tarp H1N1 žmonių gripo viruso (ką apima sezoninė gripo vakcina) ir naujo tipo A (H1N1) gripo viruso. Kad nustatytume, ar galima gauti kryžminę apsaugą, reikia atlikti daugiau tyrimų. Šie tyrimai šiuo metu ir yra atliekami.
Ar galimas gydymas nuo šio gripo?
Dauguma gripo virusų yra imlūs antivirusiniams vaistams, tokiems kaip neurominidazės inhibitoriai (oseltamiviras, zanamiviras) ir senesniems vaistams, tokiems kaip amantadinas.
Ar mes susidūrėme su nauja gripo pandemija?
Gripo pandemijos (pasaulį apimančios epidemijos) yra neišvengiamos ir kyla kas 10-40 metų. Jas sukelia naujas gripo viruso potipis, kuriam pasaulio gyventojai neturi imuniteto. XX amžiuje kilo 3 pandemijos: 1918 - 1920 m. ispaniškas gripas (H1N1) (mirė daugiau kaip 20 milijonų žmonių), 1957-1958 m. Azijos gripas (H2N2) ir 1968 -1969 m. Honkongo gripas (H3N2). Pasaulio pasirengimo gripo pandemijai plane yra nustatyti 6 gripo pandemijos grėsmės etapai.
Šiuo metu paskelbtas 6 –asis gripo pandemijos grėsmės lygis.
Ar saugu keliauti į  šalis, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujo tipo gripo virusu?
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja:   atsisakyti nebūtinų kelionių į šalis, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujo tipo gripo virusu;   asmenims keliaujantiems į šalis, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujo tipo gripo virusu, patariama laikytis šių atsargumo priemonių:
- vengti lankytis žmonių susibūrimo vietose, masiniuose renginiuose, ypatingai kur yra sergančių žmonių;
- vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Ketinantys keliauti į šiuos regionus, turėtų pasinagrinėti PSO tinklalapyje pateiktas rekomendacijas, taip pat išsinagrinėti informaciją, skelbiamą Užsienio reikalų ministerijos ar visuomenės sveikatos institucijų tinklalapiuose.
Kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant apsisaugoti nuo naujo gripo viruso A(H1N1)?
Turėtų būti imtasi tokių higienos priemonių kaip:
-  vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. Sergant laikytis atstumo nuo kitų žmonių, kad jų neužkrėstumėte;
- stengtis laikytis didesnio nei 1 m atstumo vini nuo kitų;
- riboti asmeninių susitikimų skaičių, pirmenybę teikti bendravimui telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis;
-  kosint, čiaudint prisidengti burną (pvz. vienkartine nosinaite);
- vengti masinio susibūrimo vietų;

-  plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po to, kai nusičiaudima ar kosėjama. Alkoholio turintys skysčiai taip pat gali būti naudojami. Rankas plauti ne trumpiau kaip 15-20 sekundžių, jei įmanoma dezinfekuokite rankas;
 
 1. Numaukite žiedus ir sudrėkinkite rankas vandeniu   2. Naudokite dezinfekcinį skystį iš dozatoriaus  3. Patrinkite delnu, kad skystis putotų
     
 4. Patrinkite pirštais  5. Kruopščiai nuplaukite krumplius ir išorinę rankų pusę  6. Išplaukite tarpupirščius
     
 7. Patrinkite pirštų galus į delno vidurį  8. Nuplaukite rankas šiltu vandeniu  9. Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu, užsukite čiaupą ir ant rankenos uždėję popierinį rankšluostį atidarykite duris
     

- esant galimybei, naudoti asmens apsaugos priemones.
Kokie įspėjimai būtini grįžtantiems iš šalių, kuriose patvirtinti žmogaus susirgimai naujo tipo gripo virusu?
Asmenys, grįžtantys iš minėtų teritorijų, turėtų stebėti savo sveikatos būklę 7 dienas po grįžimo, ar nepasireiškė nei vienas iš toliau pateiktų simptomų:
-  karščiavimas;
-  kvėpavimo takų simptomai, tokie kaip kosulys, sloga;
-  gerklės skausmas;
-  šaltkrėtis;
-  nuovargis;
-    vėmimas ar viduriavimas (netipiški gripo susirgimui, bet nustatomi asmenims,
užsikrėtusiems naujo tipo A (H1N1) gripo virusu);
- pasireiškus šiems simptomams, kreiptis medicinos pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Informacija parengta pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) informaciją
Aktualią informaciją apie virusą, jo paplitimą ir rekomendacijas galima rasti:


Kaip elgtis, jei atsitiktų avarija Ignalinos atominėje elektrinėje

Įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje gyventojai būtų informuoti sirenų kauksmu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. Valstybės institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, tačiau gyventojai ir patys turėtų rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios avarijos atveju.

Kaip paruošti maisto atsargas

Visi maisto produktai sudedami į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, stiklainius, metalines dėžutes, polietileninius maišelius; bulvės ir daržovės supilamos į dėžes, išklotas popieriumi, celofanu, polietileno plėvele arba klijuote, iš viršaus uždengiamos brezentu arba kitokiu tankiu audeklu. Geriamasis vanduo turi būti saugomas sandariai uždarytose termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir kt.

Kaip pasiruošti paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones

Užterštoje vietovėje paprastai naudojamos kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Šiam tikslui tinka visų rūšių dujokaukės ir respiratoriai, tačiau galima naudoti ir paprasčiausias savos gamybos apsaugos priemones – iš vatos ir marlės sluoksnio padarytus raiščius, kurie gerai saugos nuo radioaktyviųjų teršalų. Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo audinio viduryje, 30x20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30–35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Jei neturite vatos ir marlės, tinka ir keliais sluoksniais sulankstytas rankšluostis, skarelė ar medžiagos skiautė. Įsidėmėkite, kad panaudotos apsaugos priemonės yra vienkartinės ir toliau naudoti netinka.

Kūnui apsaugoti yra įvairiausios specialios apsauginės aprangos, tačiau jas paprastai turi avarijos padarinius likviduojantieji pareigūnai. Gyventojai galėtų vilkėti paltais, striukėmis, lietpalčiais, polietileno apsiaustais ir pan., tik reikėtų užsisegti visas sagas, užtrauktukus, pastatyti apykakles, užsimauti gumines ar odines pirštines. Kojoms apsaugoti geriausiai tinka guminė avalynė.

Kaip atlikti jodo profilaktiką

Jodo profilaktika atliekama siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Apie profilaktikos reikalingumą gali spręsti tik medikai, nes jie yra pasirengę kvalifikuotai įvertinti situaciją ir yra įpareigoti laiku pateikti rekomendacijas ekstremalių situacijų centrams, kurie tučtuojau informuos gyventojus. Nors įvykus avarijai jūs gausite tikslius nurodymus, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, tačiau siūlome jau dabar susipažinti su jų vartojimo instrukcija. Jodo profilaktika – tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 % jodo tinktūra) vartojimas.

Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms tokia:

Suaugusieji iki 40 metų (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13–16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletė sveria 125 mg, išgerkite visą, jei 250 g – pusę tabletės).
Vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės.
Kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30–35 mg kalio jodido arba 40–45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės.
Naujagimiams iki 1 mėnesio skiriama 15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato. Tai aštuntadalis suaugusiųjų dozės.
Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10.

Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

Neturint tablečių, galima vartoti 5 % jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų 1–2 lašai 5 % jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami 3–5 lašai 5 % jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.

Jeigu gavote nurodymą likti namuose

Pirmiausia reikės sandarinti būstą. Uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar polimerinėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia.

Pasiruoškite maisto atsargų ir paprasčiausių kvėpavimo organų apsaugos priemonių.

Laikykite įjungę radiją ir televizorių, nes jums nuolat bus teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis.

Jei prireiktų evakuotis

Jeigu gyvenate 30 km spinduliu apie Ignalinos AE, iškilus avarijos grėsmei ar jai įvykus, per radiją gali būti pranešta, kad vyks evakavimas. Pasiruoškite pačius būtiniausius daiktus, kuriuos pasiimsite su savimi (dokumentus, pinigus, šeimynines relikvijas, vaistus, užrašų knygelę su telefonais, kelis mėgstamiausius vaikų žaislus). Gyventojai, įsikūrę 5 km spinduliu apie elektrinę, būtų evakuoti vos tik kiltų avarijos grėsmė, nesvarbu, ar avarija tikrai įvyks, ar pasiseks jos išvengti.

Paskelbus apie galimą evakavimąsi, pasiruoškite maisto produktų 2–3 dienoms. Pasiimkite reikalingus daiktus, viską tvarkingai sudėkite į lagaminus, kelioninius krepšius, kuprines. Prie kiekvieno imamo su savimi daikto pritvirtinkite kortelę su savo vardu, pavarde.

Būtiniausių daiktų sąrašas

Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų.
Dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai).
Pinigai (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės).
Šeimyninės relikvijos.
Maistas 2-3 dienoms.
Reikalingi drabužiai (pagal sezoną).
Tualetiniai reikmenys.
Asmeninės apsaugos priemonės.
Nešiojamasis radijo imtuvas, žibintuvėlis, atsarginiai elementai, žiebtuvėlis.
Neužmirškite savo kaimynų. Pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Padėkite vieni kitiems. Gal šalia jūsų gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų – pasidomėkite, ar yra kam pasirūpinti šiais žmonėmis. Jei ne – padėkite jiems arba skambinkite telefonu 112 ar kitais skubios pagalbos telefonais – 01, 02, 03.

Pasiimkite savo šunis, kates ir t.t. Dėl gyvulių ūkininkai gaus atskirus nurodymus.

Palikdami namus, išjunkite elektros prietaisus, sandariai uždarykite langus bei duris ir atlikite visus jums žinomus ir įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Elkitės ramiai.

Jeigu galite be pašalinės pagalbos pragyventi 3 dienas – jūs pasirengę evakuacijai.

Ūkininkams

Pagrindinis ir patikimiausias gyvulių apsaugos būdas – suvaryti juos į sandarius tvartus, daržines. Patalpų plyšiai užtaisomi molio arba cemento skiediniu, durys ir langai apkalami plėvele ar toliu. Kur nėra rėmų, langų angas reikia uždėti plytomis arba maišais su žemėmis; dalį langų galima uždengti mediniais skydais. Į ventiliacijos vamzdžius reikia įstatyti paprasčiausius filtrus iš maišinio audinio, pjuvenų, šieno arba samanų.

Šuliniai, girdyklų loviai ir visi gyvulių šėrimo indai uždengiami sandariais mediniais arba kitokiais dangčiais.

Patalpose paruošiamos pašarų ir vandens atsargos 5–7 paroms. Lauke laikomos pašarų atsargos uždengiamos brezentu, plėvele, ne plonesniu kaip 15 cm storio šiaudų arba smulkių šakelių sluoksniu. Virš šieno stirtų reikia padaryti stogelius. Vandens atsargoms laikyti tinka bet kokie sandariai uždaromi indai – cisternos, statinės, bakai, kubilai.



Kaip elgtis, kad nedegtų kombainai

Šalyje įsibėgėjus javapjūtei, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vis dažniau sulaukia pranešimų apie laukuose užsiliepsnojusius kombainus bei kitą žemės ūkio techniką. Šie gaisrai padaro didelių nuostolių tiek ūkininkams, tiek ir žemės ūkio bendrovėms, nes ugnis nuniokoja brangią techniką, pasėlius. Daugelio tokių nelaimių galima išvengti, jeigu prieš išvykdami į laukus kombainai bei kita žemės ūkio technika būtų tinkamai paruošta.

Kombainai dažniausiai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi.

Dirbant varikliui, kombaino kolektoriuje, išmetimo vamzdyje kaupiasi nuodegos. Jeigu variklio karteryje yra per daug tepalo arba cilindrų žiedai susidėvėję, tepalas gali patekti į degimo kamerą. Dėl to padidėja atidirbusių dujų išmetimo intensyvumas. Priklausomai nuo variklio tipo šių dujų temperatūra išmetimo vamzdyje siekia 500-700 laipsnių, todėl įkaitę nuodegų gabalėliai, iš išmetimo vamzdžio patekę ant šiaudų, gali sukelti gaisrą.

Esant kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemų nesandarumams, gali nutekėti kuras ir tepalai. Prie šių nuotekų labai limpa dulkės, smulkios šiaudų dalelės, kurios susikaupusios ant įkaitusių variklio mazgų gali užsidegti. Be to, kuro tiekimo vamzdeliai, pagaminti iš degių medžiagų, besiliesdami su įkaitusiomis variklio detalėmis, lydosi ir užsiliepsnoja, o iš jų bėgantis kuras padeda ugniai išplisti. Dėl blogai sureguliuotų ir dideliais greičiais besisukančių kombaino mechanizmų susidaro sausa trintis, šie mechanizmai įkaista ir gali uždegti ant jų apsivyniojusius šiaudus.

Gaisras kombaine gali kilti ir dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimų. Ypač smarkiai ji susidėvi tose vietose, kur laidai pratiesiami pro aštresnius kombaino korpuso kampus, šalia judančių mazgų arba arti įkaitusių mechanizmų paviršių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, jog norint išvengti gaisrų kombainuose bei kitoje žemės ūkio technikoje, būtina naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Kombainų variklių, neturinčių antvožų, kolektorius reikia apsaugoti nuimamais metaliniais skydeliais arba sieteliais su 2 mm skersmens kiaurymėmis. Nuo variklio ir jo mazgų būtina nuolat nuvalyti dulkes bei smulkių šiaudų masę, o taip pat ir kuro bei tepalo nuotekas. Elektros laidų izoliaciją reikia apsaugoti nuo trinties, mechaninio bei šiluminio poveikio, gerai sutepti besisukančius mazgus. Kombaine privalo būti 2 gesintuvai bei nedegus audeklas. Pageidautina turėti ir kastuvą, kad ugnį galima būtų nuslopinti žemėmis.

Remontuoti ir laikyti derliaus nuėmimo techniką bei agregatus leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo javų plotų. Be to, lauko sąlygomis kombainų, traktorių bei kitų žemės ūkio mašinų kuro talpos degalais gali būti pripildomos tik nedirbant jų varikliams.



Kaip elgtis, kad nekiltų sausos žolės gaisrai
Nedeginkit pernykštės žolės!  
Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams, šalyje prasidėjo pernykštės žolės gaisrai. Pernai ugniagesiai beveik 4500 kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 proc. visų gaisrų. Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 Lt bauda, o pareigūnai nuo 400 iki 1200 Lt. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.
Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.
 


Kaip elgtis, įtarus paukščių gripą

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai.
 
Sukėlėjas
Orthomyxoviridae šeimos Influenzavirus genties virusas.  
Virusą inaktyvuoja:
 Temperatūra 60°C/30 min.;
pH - rūgštinė;
Dezinfektantai -  Virkon S ir Hyperox, Ecocid S;
Viruso atsparumas  - ilgai išsilaiko audiniuose, fekalijose, vandenyje.  
Virusas gali būti platinamas iki 4 savaičių po infekcijos. Virusas gali plisti 7-14 dienų per išmatas.  Mėšle virusas gali išgyventi iki 105 dienų, ypač esant didelei drėgmei ir žemai temperatūrai. 

Ligos požymiai

Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse.
Ligos perdavimas
Tiesioginio kontakto būdu su sergančių paukščių išskyromis, ypač fekalijomis. Per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę. Sudužę užkrėsti kiaušiniai inkubatoriuje apkrečia kitus ir taip gali išplatinti ligą.  
Mechaniškai virusą gali platinti visi vaikščiojantys, šliaužiojantys ar nuo fermos prie fermos skrendantys gyvūnai, paukščiai bei žmonės. 
Profilaktika, ligos likvidavimo priemonės
Gydymo nėra, paukščiai ir jų produktai naikinami. Dezinfekcija, žmonių judėjimo apribojimai. Profilaktiškai svarbu, kad naminiai paukščiai neturėtų kontakto su laukiniais, o ypač vandens paukščiais. Rekomenduojame naminius paukščius laikyti aptvaruose.  

Kaip žmonės gali užsikrėsti paukščių gripu

Žmonės gali užsikrėsti tiesiogiai kontaktuodami su gyvais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis. Įrodymų, kad žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti paukščių gripu, nėra.

Valgydami paukštieną –  neužsikrėsite

Nustačius paukščių gripą, paukščiai ligos židinyje apsvaiginami ir nužudomi. Gaišenos saugiai sunaikinamos. Lietuvos rinkoje parduodama paukštiena ir paukščių produktai yra saugūs. Į Lietuvą uždrausta importuoti paukščius iš šalių, kuriose patvirtintas paukščių gripas.

Patarimai keliautojams, vykstantiems į šalis, kuriose buvo nustatytas paukščių gripas

Vengti kontaktų su naminiais ir laukiniais paukščiais;
Vengti lankytis paukščių turguose ir ūkiuose;
Vengti kontaktų su paviršiais, suterštais gyvūnų išmatomis. Neliesti nugaišusių paukščių;
Nevalgyti neišvirtos, neiškepusios ar žalios paukštienos, kiaušinių produktų;
Laikytis asmeninės higienos ir dažnai plauti rankas.
Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją

Pastebėję laukinių ar naminių paukščių gaišimus ar sergančius paukščius, nedelsdami praneškite teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8 800 40 403.

Plačiau apie paukščių gripą siūlome skaityti šiose internetinėse svetainėse
http://www.vmvt.lt/lt/pages/view/?id=435,    http://www.vvspt.lt/uzkr_pauksciu.php