Naujiena

Ukmergės rajone esančiame prezidento Antano Smetonos dvaro muziejaus teritorija
2021 m. gruodžio 01 d.

Į Ukmergę keliasi vienas iš garsiausių Lietuvoje vasaros festivalių - „Kilkim žaibu"

2022 metų birželio 23-25 dienomis Ukmergės rajone esančio Prezidento Antano Smetonos dvaro muziejaus teritorijoje vyks vienas iš garsiausių vasaros renginių Lietuvoje - XXII-asis baltiškos kultūros ir ekstremalios muzikos festivalis „Kilkim žaibu".

Paprastai tris dienas ir tris naktis vykstantis šis renginys sutraukia ne mažiau kaip 300 dalyvių - muzikantų ir atlikėjų bei 6-7 tūkst. žiūrovų, iš kurių bemaž pusę sudaro užsieniečiai. Nors COVID-19 pandemija šiuos skaičius šiek tiek „apkarpė", festivalio organizatoriai ateinančios vasaros festivalyje viliasi sulaukti ne mažiau kaip 3-4 tūkst. „Kilkim žaibu" gerbėjų.

„Iki šiol šis festivalis vykdavo Žiemgalos ir Žemaitijos regionuose, gražiose gamtos vietovėse. Nors festivalis yra ganėtinai sėslus ir prieraišus, jis išlieka laisvas ir nepriklausomas. Nors kurį laiką glaudėmės Varniuose ir juos labai mylime, vis tik kurstyti festivalio ugnį norisi ne vienoje vietoje. Su Žemaitija neatsisveikiname, bet trokšdami atsinaujinimo renginyje, gaivaus oro, naujų potyrių organizavime, keliamės kuriam laikui į Aukštaitiją", - sakė pagrindinis šio festivalio organizatorius, asociacijos „Pikuolis" įkūrėjas Daividas Kurlis.

22-ąjį kartą vysksiančiam festivaliui KILKIM ŽAIBU pasirinkta išskirtinė vieta - Ukmergės rajone esantis Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvaro muziejus teritorija.

„Tai išties netikėtas sprendimas ir mums patiems. Pasirinkti tokią neįprastą vietą sunkiosios muzikos renginiui mus paskatino labai patogi geografinė vietovės padėtis – dvaras-muziejus yra beveik pačiame Lietuvos viduryje. Kviečiami labai draugiškai nusiteikusios Ukmergės rajono savivaldybės atstovų, priėmėme sprendimą bendradarbiauti. Pasiūlyta vieta renginiui – ryškios Lietuvos tarpukario istorinės asmenybės A. Smetonos gimtinė – atvėrė akis. Panorome šiam laikotarpiui skirti daugiau dėmesio. Nors dalis renginio etninės programos bus susieta su Rasų šventimu, į programą bus įtraukti ir tarpukario bei pokario Lietuvos ir kaimyninių šalių kultūriniai, istoriniai bei folkloriniai aspektai. Renginio programą papildys muzikos, folkloro ir gyvosios istorijos kolektyvai besidomintys šiuo istoriniu laikotarpiu",- teigė D. Kurlis.

Festivalio organizatoriai žada, jog šiame festivalyje išnykstančios ribos tarp laikmečių bus dar labiau praplėstos. Atvykusieji į festivalį, galės susipažinti su protėvių, gyvenusių prieš tūkstantį metų, gyvensena, o taip pat pamatyti ir dar neseno istorinio laikotarpio detales, kurias mena mūsų seneliai.Žinoma, tai tik papildomi festivalio akcentai, kurio branduolį kaip visada sudarys galingos ir griausmingos muzikos programa, kurioje numatyti ir garsūs sunkiosios muzikos atlikėjai.

„Rockmerge“ savo miestą tituluojantys Ukmergės rajono valdžios atstovai renginio formato nepabūgo paminėdami tai, kad Ukmergėje vyko garsieji „Roko maršai“, roko renginiai vyksta ir dabar. O Prezidento A. Smetonos vardas neturėtų varžyti renginio turinio. Juk Prezidento vasaros rezidencijos dvarvietė ir buvo įkurta poilsiui ir pramogoms. Su šypsena leidžiame sau paspėlioti, kad savo laikmetį pralenkusiam prezidentui tokie kultūriniai pokyčiai jo dvare net patiktų: domėjimasis menu, istorija, ir patriotinės nuotaikos jam neatrodytų svetimos, o savo nepriekaištingu stiliumi galėtų įkvėpti net madingiausią, „barberių“ kirpyklas pamėgusį jaunimą" - tvirtino D. Kurlis.

Jis atkreipė dėmesį, kad renginys vyks pilnu pajėgumu, tradiciškai - tris dienas ir tris naktis. Nuostabaus Lėno ežero pakrantėje esančiame dvaro parke tilps visi norintys atvykti. Renginio teritorija bus erdvesnė nei būta ankstesnėje festivaio vietoje, todėl parkingui ir kempingui numatytos erdvės bus dar patogesnės. Parke esantis dvaro muziejus organizuos interesantų priėmimą paskaitoms ir ekskursijoms. Ežero maudymvietėse bus galima atsigaivinti karštą dieną, o norintys pasilepinti pirtyje galės išbandyti pačio prezidento perduotą „pirtinimosi“ būdą. Netruks ir to laikmečio kulinarinio paveldo gundančios pasiūlos.

Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus informacija

Juro Stasiūno nuotrauka


Galerija