2024 m. lapkričio 19 d.
Konferencija minint valstybinės kalbos statuso susigrąžinimo 36-ąsias metines
Lapkričio 18 d., minint valstybinės kalbos statuso susigrąžinimo 36-ąsias metines, Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre vyko konferencija „Lietuvių kalba imigracijos kontekste“. Konferencijoje dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovės –Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Ivaškevičienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Krikštaponienė.
Renginio dalyvius sveikino Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Dalia Asanavičiūtė, pranešimus skaitė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautaitė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka, Inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Konferencijoje pažymėta, kad šiemet 36-osios valstybinės kalbos statuso susigrąžinimo metinės minimos susiduriant su iššūkiais. Tik prieš kelerius metus iš darbo jėgą prarandančios šalies Lietuva tapo priimančiąja šalimi. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo per 138 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių. Vienas aštriausiai visuomenėje iškylančių klausimų – atvažiavusiųjų lietuvių kalbos žinių lygis.
Kaip pasiruošta mokyti atvykusius kitakalbius lietuvių kalbos pagrindų? Šis klausimas tampa dar aktualesnis po spalio pradžioje Seimo priimtos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, pagal kurią nuo 2026 m. pradžios informacija tiesiogiai parduodant prekes ir teikiant paslaugas turės būti mūsų šalies valstybine kalba.
„Geopolitiniai procesai atginė į Lietuvą neįprastai gausią imigrantų bangą, kuri išryškino jų lietuvių kalbos mokymo(si) problemas – kursų finansavimo, mokymo metodikų, specialistų trūkumo, informacijos sklaidos ir pan. Tad be galo svarbu, kad reikalavimas mokėti lietuvių kalbą koreliuotų su aiškia sistema, kur ir kaip galima jos išmokti ir gauti kalbos mokėjimo lygį patvirtinantį dokumentą“, – pažymėjo VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė.
VKI viršininkas Audrius Valotka sakė, kad „kalbos politika visada yra platesnių politinių procesų dalis. Pastarųjų metų migracijos, sociolingvistiniai pokyčiai verčia mus iš naujo permąstyti Lietuvos valstybinės kalbos politiką ir neatidėlioti svarbių sprendimų“.
Lietuvių kalbos mokymo organizavimo patirtimi dalinosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Sigita Bertulienė, Užsienio kalbų mokymo centro direktorė Vilija Rinkūnienė, Klaipėdos miesto tautinių kultūrų centro vadovė Jelena Butkevičienė, Klaipėdos universiteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė Kristina Blockytė-Naujokė, Lietuvių kalbos mokymų kitakalbiams asociacijos „Kalbu“ vadovas Paulius Zaviša.
Susirinkusiuosius optimistiškai nuteikė konferencijoje gražia lietuvių kalba prabilę iš Kazachstano, Kirgizijos ir Ukrainos atvykę imigrantai, savo namais laikantys Lietuvą ir kalbantys mūsų valstybine kalba. Atvykę į Lietuvą, jie suprato, kad visiškai integruotis į valstybės gyvenimą galima tik mokant tos šalies kalbą. O kai yra noro ir motyvacijos, tada atsiranda ir galimybių.
Plačiau: https://www.youtube.com/watch?v=BFK6WTOdPdQ
Parengė Dalia Ivaškevičienė