Naujiena

Konferencija “Moters onkolkoginė sveikata-ar matome (ne) matomą? „
2024 m. Gegužės 17 d.

Konferencija: Moters onkolkoginė sveikata-ar matome (ne) matomą?

Gegužės 10 d. Vilniuje, „Radisson Blu Hotel Lietuva’’ viešbutyje vyko – Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Lietuvos onkologų draugijos (LOD) organizuota mokslinė-praktinė konferencija "Moters onkologinė sveikata – ar matome (ne)matomą?", kurioje dalyvavo ir Ukmergės Visuomenės sveikatos biuro sveikatos priežiūros specialistės Audra Bertašienė, Dalia Butiškienė ir Virgilija Pakulnienė.

 “Nors konferencija skirta Motinos dienai, -žinutę norime perduoti visoms moterims-mes dirbame, kad jūs būtumėte sveikos ir gražios,’’- sako viena mokslinės praktinės konferencijos, “Moters onkologinė sveikata- ar matome(ne)matomą?” organizatorių Nacionalinio vėžio instituto diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.

Pranešimų temos konferencijos dalyviams atskleidė dvi-matomą ir nematomą-vėžio puses. ,,Odoje esantys pakitimai yra matomi, bet dažnai nežinome, ar tai yra gerybinis ar piktybinis pakitimas, reikia didesnio ištyrimo. Galime pasitelkti ir kitas technologijas: rentgeno, magnetinio rezonanso tomografinius tyrimus, mamografiją, o kartais ir dirbtinio intelekto įrankius‘‘, -pasakojo gydytoja.

Onkologija – ypač sparčiai besivystanti sritis, kur be galo daug atradimų bei naujienų. Vėžys nebėra mirties nuosprendis, su šia diagnoze galima gyventi visavertį gyvenimą ilgus metus. Prevencinės patikros padeda laiku nustatyti ankstyvą ligos stadiją. Labai gaila, bet lietuviai vis dar pasyviai naudojasi vėžio prevencijos programomis, nors informaciją apie ją gauna. Kuo anksčiau bus nustatyta vėžio diagnozė, tuo efektyvesnis ir sėkmingesnis bus gydymas.

 Šiuo metu labiausiai paplitęs moterų krūties vėžys, storosios žarnos onkologija. Vėžys g.b.paveldimas, daug informacijos užkoduota mūsų lastelėse. Svabu atlikti kuo daugiau genetinių tyrimų. Pvz. kraujo vėžys, gimdos kaklelio ir plaučių vėžys nėra paveldimi, Paveldimi g.b. krūties, kiaušidžių, storosios žarnos susirgimai. Jei žmogus susirgo iki 50-ies metų, tai didelė paveldimumo tikimybė. Išsitirti genetiškai ir nustatyti, ar yra polinkis sirgti vėžiu, rekomenduojama tiems, kieno giminėje yra buvę piktybinių navikų atvejai. Biomedicininiai tyrimai, moksliniai tyrimai, stebėsenos tyrimai, suvedami į biobankus, kur kaupiama medžiaga apie ligą.’’ Biobanką būtų galima palyginti su biblioteka, kur skaitytojas ateina, pasirenka, ko jam reikia, ir naudojasi. Taip ir biobanke: atėjęs mokslininkas pasirenka reikiamą mėginį su tam tikra informacija ir atlieka mokslinius tyrimus’’, -aiškino dr. Ž. Gudlevičienė.

 Konferencijoje buvo kalbėta apie odos ligas ir susirgimus. Odos vėžys-vienas dažniausiai dignozuojamų vėžio tipų pasaulyje. Paskaišiuota, kad iš penkių europiečių arba amerikiečių iki 70-ies metų am-iaus suserga viena iš odos vėžio formų.

Dažniausias moterims nustatomas piktybinis navikas-krūties vėžys. Lietuvoje per metus diagnozuojama per pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Medikai sako, kad laiku pastebėjus šią ligą, galima sėkmingai užkirsti kelią jos vystymuisi, “Deja, profilaktinėse programose dalyvauja tik nedidelė dalis moterų-vos 50 proc.’’, -apgailestavo dr. J Ušinskienė.

Gydytojos teigimu, šios ligos prevencijai itin svarbios modernios šiuolaikinės diagnostinės priemonės. Vienas naujausių -dirbtinis intelektas. “Tai gali būti instrumentas, padėsiantis ne tik tiksliau diagnozuoti, bet ir sumažinti perteklinį tyrimų skaičių’’, -įsitikinęs gyd. A. Pempė.

Ko mes nematome? Konferencijoje dalyvavę pranešėjai pabrėžia, kad dažnai vėžys neturi jokių simptomų, tad liga pastebima tik vėlyvose stadijose. Viena tokių pavojingų vėžio formų-gimdos kaklelio vėžys.

Prevencinių programų patikrų tikslas-nustatyti onkologines ligas ankstyvoje stadijoje, siekiant prailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę bei sumažinti Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą.

Kitose šalyse prevencinės programos-veiksmingos, o Lietuvoje rezultatai dar nedžiugina. Lietuvoje rodikliai nepakankami, dalyvauja vos daugiau nei pusė Lietuvos moterų. Taigi, dar turime ką nuveikti, reikia daugiau moteris paskatinti, kad mylėtų save ir pasitikrintų sveikatą.