Naujiena

100-mečio ukmergiškio ilgaamžiškumo paslaptis: judėjimas ir fizinis darbas

Liepos 27-oji - ypatinga diena Ukmergės mieste gyvenančiam Kaziui Gleizniui. Tą dieną vyrui sukako 100 metų.

Šia proga šiandien sukaktuvininką aplankė ir su įspūdingu jubiliejumi pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, Lietuvos Respublikos Seimo narė Indrė Kižienė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė. Savivaldybės atstovai garbingo amžiaus sulaukusiam K. Gleizniui palinkėjo sveikatos, dar daug gražių dienų, artimųjų meilės ir įteikė gėlių, sveikinimo raštą, dovaną bei vienkartinę 700 eurų (10-ies bazinės socialinės išmokos dydžių) išmoką.

Savo namuose svečius priėmęs šimtametis pasidžiaugė sulaukęs tiek dėmesio ir dėkojo visiems už sveikinimus bei dovanas.

Lygiai prieš 100 metų K. Gleiznys gimė Antano ir Rozalijos Gleiznių šeimoje, gyvenusioje Anykščių rajono Riaubinės kaime. Jis – jauniausias vaikas šeimoje, augo kartu su 2 seserimis ir 2 broliais.

Baigęs 4 klases ir išmokęs vairuoti įvairias transporto priemones, K. Gleiznys visą gyvenimą dirbo vairuotoju. Ilgiausiai šį darbą jis dirbo 2 darbovietėse: tuometėje Ukmergės autotransporto įmonėje ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Išėjęs į užtarnautą poilsį, vyras, kaip juokauja jo artimieji, tapo „Amžinojo miesto burmistru“ – prižiūrėjo Ukmergėje dvejas, vadinamas Vaižganto ir Dukstynos kapines, taip pat daug laiko skyrė bitininkystei. Ir, be abejonės, su pasimėgavimu visur važinėjo savo paskutiniu turėtu automobiliu „VW Golf“, kurio raktelius padėjo ir daugiau jų nebepaėmė sulaukęs 93 metų.

Savo šeimą K. Gleiznys sukūrė būdamas 27 metų – vedė mylimąją 19-metę Stefaniją iš gretimo Baraučiznos kaimo. Pora pragyveno 65 metus, susilaukė 3 vaikų: Alvydo, Ričardo ir Sandros. Našliu K. Gleiznys tapo 2017 metais.

Su solidžiu 100 metų jubiliejumi jį sveikino sūnūs, dukra, 6 anūkai ir 8 proanūkiai, giminės, draugai, kaimynai.

Visą gyvenimą K. Gleiznys buvo be galo darbštus žmogus, nuolat ką nors veikdavo, daug judėjo. Nors ir atakuojamas įvairių amžiaus ligų, lig šiol jis savarankiškai gyvena vienas, tvarkosi pats, tiesa, nuolat aplankomas ir padedamas vaikų.

Pasak jo, tėvas labai laukė šio savo 100-ojo gimtadienio, net buvo tam užsibrėžęs tikslą – švęsti šimtmetį.

R. Gleiznys, paklaustas, kokia gi tėvo ilgaamžiškumo paslaptis, ilgai negalvojęs atsako: „Manau, kad nuolatinis judėjimas ir fizinis darbas. Jis – tikras gamtos vaikas, visą gyvenimą daug laiko praleisdavo augalų ir gyvūnų apsuptyje. Ir labai mėgo bendrauti su žmonėmis.“

Dar kartą sveikiname jubiliatą ir linkime su malonumu prisiminti vakar dieną, su nekantrumu laukti rytdienos. Bet labiausiai džiaugtis akimirka, kurią gausite dovanų šiandien.

Savivaldybės administracijos informacija ir nuotraukos