Naujiena

Prisilietė prie Šventupės dvaro istorijos

Rugsėjo 19 dieną Ukmergės rajone esančiame Šventupės dvare vyko vienas iš Europos paveldo dienoms (toliau – EPD) skirtų renginių „Šventupės dvaras laike“.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos jau tris dešimtmečius koordinuojamos EPD -  didžiausias kultūros paveldo pažinimui skirtas renginys, vykstantis visoje Europoje ir vienijantis beveik 50 šalių. EPD siekia skatinti bendro kultūrinio paveldo – mūsų identiteto pagrindo – išsaugojimą. Šių metų EPD tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – kviečia atrasti unikalų architektūrinį paveldą, atskleisti visuomenei architektūrinio paveldo istorijas ir apsvarstyti apie mūsų paveldo ateitį.

Ukmergės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) administracijos ir Ukmergės kraštotyros muziejaus organizuotame renginyje Šventupės dvare dalyvavo Savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė.

Renginio metu prof. habil dr. Vytautas Levandauskas pristatė pranešimą tema „Šventupės dvaras ir klasicizmo architektūra“. Ukmergės kraštotyros muziejaus ekskursijų vadovė Aldona Urbaitė susirinkusiuosius pakvietė į kelionę laiku – supažindino su Šventupės dvaro istorija, šeimų palikimu ir tradicijomis. Ekskursijos metu apžiūrėti Šventupės dvaro parkas bei oficina, legendinis Šventerečiaus šaltinį.

Renginio dalyviai galėjo paskanauti ne tik minėto šaltinio vandens, bet Šventupės apylinkių pievose surinktų žolelių arbatos ir gardžių naminių žagarėlių.

Renginį vainikavo atlikėjo Kazimiero Likšos akustinis koncertas.

********

Apie Šventupės dvarą

Šventupės dvaras išskirtinis tuo, kad tokių kaip jis - vieno aukšto pastatas su portiku (atviru prieangiu su kolonomis, laikančiomis frontoną) - visoje Lietuvoje yra tik trys.

1492-1506 m. dokumentuose minimas Vidiškių dvaras, kurį valdė bajorai Vidiškiai. Dvaras buvo įsikūręs šalia Vidiškių miestelio, vėliau sodyba buvo perkelta ir įkurta apie 2,5 km į šiaurės rytus nuo Vidiškių miestelio, dešiniajame Šventosios upės krante, ir, spėjama, dėl šios priežasties įgavo Šventupės vardą.

XVII a. pab. Šventupės dvaras atiteko Marcijonui Dambrauskui ir jo žmonai Ievai Komorovskaitei. Po jų mirties dvaras atiteko sūnums Baltramiejui ir Juozui, kurie dvarą nuomojo. Iki 1776 m. jį valdė Juzefas Toplickis. Vėliau dvaras atiteko Ignui Tadui Dambrauskui, kuris 1761 m. dvarą pardavė Janui Dambrauskui. Iki šių dienų išlikę Šventupės dvaro rūmai pastatyti Dambrauskų valdymo laikotarpiu – XVIII a., kadangi detaliajame 1794 m. Šventupės dvaro valdų plane pažymėtos rūmų, oficinos ir ledainės vietos atitinka iki šių dienų išlikusius dvaro pastatus.

Nuo XIX a. pr. dvaras priklausė Ukmergės maršalui Anuprui Koskai ir jo žmonai Hortenzijai. Koskos dvarą valdė iki XIX a. II p. Tuomet dvaras atiteko Idai Henrietei Grabovskai. Minimu XIX a. laikotarpiu keitėsi sodybos išplanavimas, buvo perstatyti ūkiniai pastatai, pastatytas rūmų rytinio fasado portikas – Šventupės dvaras įgijo klasicizmo bruožų. Taip pat perplanuotas ir Šventupės dvaro parkas.

Šventupės dvaras mūsų krašte ypatingas savo istorija ir tuo, kad juo rūpinasi ir turistus priima Šventupės bendruomenė. Šalia dvaro yra stebuklingu vadinamas vietos šaltinis „Šventerečius“, iš kurio kasdien įvairiomis talpomis žmonės veža šaltinio vandenį. 

Savivaldybės administracijos informacija

Dainiaus Vyto nuotraukos