2020 metų pabaigoje Siesikų pilis tapo Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nare. Ši organizacija vienija fizinius ir juridinius asmenis, besirūpinančius Lietuvos pilių ir dvarų kultūros paveldo puoselėjimu bei išsaugojimu. Šių metų pradžioje Siesikų pilis papildė Baltijos jūros regiono pilių ir muziejų asociacijos narių gretas. Pastaroji organizacija vienija daugiau nei 40 muziejų, įsikūrusių Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos pilyse. Baltijos jūros regiono pilių ir muziejų asociacijos tikslas - didinti bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių pilių ir muziejų.
Siesikų pilies ištakos siekia 16 a. pradžią. Tai - vienas retų Lietuvoje išlikusių renesanso stiliaus fortifikuotų gyvenamosios paskirties pastatų. Kad rūmai statyti kaip tvirtovė liudija sienose matomos šaunamosios angos, iš trijų pusių ją saugoję gilūs grioviai bei pylimai. Siesikų pilyje, kuri bėgant laikui įgavo baroko ir klasicizmo bruožų, yra išlikusių unikalių, Lietuvos kontekste, 17 a. vidurio sienų tapybos pavyzdžių: antikinės mitologijos tematikos piešinių ir siužetinių kompozicijų pagal italų graverio Antonio Tempestos 12-os mėnesių ciklą. Siesikų pilies architektūra slepia ir daugiau paslapčių. Kadangi objektas yra atitinkamai orientuotas pasaulio krypčių atžvilgiu, o langai ir durys tinkamai išdėstyti erdvėje, saulė pavasario ir rudens lygiadienių bei žiemos ir vasaros saulėgrįžų metu pilies interjere kuria ypatingus reiškinius - fenomenus. Pavyzdžiui, tik kartą metuose, žiemos saulėgrįžos metu, lygiai vidurdienį, pro vieną iš langų patenkantys saulės spinduliai sukuria šviesos taką, vedantį tiesiai pilies koplyčios durų link. Manoma, kad šis Siesikų pilies statytojų sumanymas yra susijęs su renesansinio neoplatonizmo filosofija.
1992 m. Siesikų pilis buvo paskelbta nacionalinės reikšmės archeologiniu, istoriniu, inžineriniu, architektūriniu ir dailės kultūros paveldo objektu. Šiuo metu pilnai restauruotas pirmas pilies aukštas, antrajame vykdomi tyrimai ir restauravimo darbai. Siesikų pilis yra Ukmergės kraštotyros muziejaus skyrius. Veiklą muziejus ir jo skyriai planuoja atnaujinti šalyje atlaisvinus karantiną.
Simona Vytė
Ukmergės kraštotyros muziejaus
Turizmo informacijos vadybininkė
Dainiaus Vyto nuotrauka
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės.
Našumo slapukai
Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja.
Reklaminiai slapukai
Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą.