Naujiena

Nuotraukoje - ant žmogaus piršto ropojančios keturios erkės
2021 m. rugsėjo 02 d.

Specialistai įspėja: prasidėjo antroji erkių aktyvumo banga

Erkės aktyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Šiltojo metų sezono pradžioje pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl tampa alkanos – apie gamtoje tykančius pavojus primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus specialistai.

Pasak jų, rugsėjis patenka į antrą erkių užkrečiamų ligų piko bangą. „Erkės bus aktyvios tol, kol aplinkos temperatūra nenukris žemiau iki 5-7 laipsnių šilumos. Šis erkių aktyvumo laikas nepalankus žmonėms, nes sutampa su aktyvia veikla gamtoje. Tad, besidžiaugiant rudens malonumais, būtina nepamiršti ir tykančių nemalonumų – erkių, kurios aktyvios ir dieną, ir naktį“, – primena visuomenės sveikatos specialistai.  

Svarbu ir tai, jog pavojus tyko ne tik miškuose. Dauguma žmonių erkių platinamomis ligomis užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje – sodyboje, sode, nuosavo namo kieme, miesto parke.

Per šių metų  sausio-rugpjūčio mėnesius Ukmergės rajone buvo užregistruoti 4 erkinio encefalito (EE) atvejai – sirgo miesto gyventojai ir 20 Laimo ligos atvejų  – sirgo 13 miesto ir 7 kaimo gyventojai.  Per tą patį laikotarpį pernai nuo erkių nukentėjo daugiau ukmergiškių – atitinkamai registruoti 9 EE atvejai (6 kaimo ir 3 miesto gyventojai) bei 51 Laimo ligos atvejis (38 miesto ir 13 kaimo gyventojų).

Erkių platinamos ligos

Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ligos inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 7–14 dienų. Pagrindiniai simptomai: raumenų skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, kosulys, dusulys, sąmonės sutrikimas, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas, traukuliai, paralyžiai. Po persirgimo dažnai pasireiškia liekamieji reiškiniai. Specifinio antivirusinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra.

Svarbu, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir per maistą – vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Laimo ligą sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi (taip pat B. garinii, B. afzelii ir kt.). Ligos pagrindinis simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje atsiranda praėjus 1–4 savaitėms. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Tačiau bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, imti svaigti galva. Kai kuriais atvejais pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai. Laimo liga yra gydoma antibiotikais. Persirgus imunitetas nesusiformuoja. Jei liga nediagnozuojama ankstyvoje stadijoje arba neteisingai diagnozuojama, gali išsivystyti neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos.

Apsisaugojimo priemonės

Vienintelė priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Svarbiausi yra pirmieji 3 skiepai: antrasis – po 1–3 mėnesių, trečiasis – po 9–12 mėnesių. Jau po antrosios skiepo dozės praėjus 2–3 savaitėms susiformuoja imunitetas ligai, tačiau trečioji dozė reikalinga tam, kad jis taptų ilgalaikis ir truktų iki 5 metų. Vėliau tereikia palaikyti imunizaciją papildomomis skiepų dozėmis.

Nuo erkių platinamų ligų saugotis būtina ir patiems. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją būtina kuo greičiau ištraukti. Jei tą padarėte laiku, galite apsisaugoti nuo Laimo ligos. Nuo šios ligos skiepų nėra, todėl einant į mišką, vaikštant parkuose ir kitose vietose, kur gali būti erkių,  būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, stebėti save bei augintinius dėl erkių.

Rekomenduojame:

  • dėvėti tinkamus drabužius – viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno;
  • iškylaujant gamtoje, vengti aukštos žolės;
  • drabužius apdoroti repelentais (cheminėmis erkes atbaidančiomis priemonėmis);
  • grįžus į namus apžiūrėti visą kūną ir drabužius, kurios buvote apsirengę;
  • pastebėjus prisisiurbusią erkę kaip galima greičiau pašalinti nuo kūno pincetu ar kitomis priemonėmis, stengiantis ją suimti kuo arčiau straubliuko, o įsisiurbimo vietą dezinfekuoti;
  • įsiminti įsisiurbimo datą, stebėti įkandimo vietą ir savo savijautą mėnesį, atsiradus karščiavimui ar gripą primenantiems simptomams, ar paraudimui įkandimo vietoje, kreiptis į savo šeimos gydytoją;
  • reguliariai tikrinti naminių gyvūnėlių kailį dėl erkių, kadangi gyvūnai yra erkių pernešėjai į gyvenamas patalpas ir sodybas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus informacija