Susitikime su savivaldybių merais ir regionine žiniasklaida dėmesys Baltarusijos AE klausimams ir gyventojų pasirengimui
Kovo 9 d. vyko nuotolinis URM viceministro Egidijaus Meilūno ir savivaldybių, patenkančių į 100 km zoną nuo Astravo AE, merų susitikimas. Susitikime taip pat dalyvavo VRM viceministras Vitalij Dmitrijev ir kitų atsakingų institucijų atstovai. Susitikime aptartos Baltarusijos AE ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Baltarusijai bei kitoms regiono šalims keliamos grėsmės.
„Elektrinės veikla kelia tiesioginę grėsmę mūsų visų saugumui ir aplinkai dėl jos artumo Lietuvai, neišspręstų branduolinės saugos problemų ir statybų saugos pažeidimų. Projektas įgyvendinamas neskaidriai, nuslepiant įvykusius incidentus, kylančias saugos problemas. Manome, kad ir branduolinės grėsmės atvejais savivaldos vaidmuo yra labai svarbus. Esame įsitikinę, kad asmeninė savivaldybių vadovų lyderystė, jų dėmesys šiems klausimams turėtų duoti impulsą intensyvesnei komunikacijai ir gyventojų dėmesio pritraukimui,“- susitikime pabrėžė viceministras E.Meilūnas.
Pasak viceministro, išskirtinis dėmesys skiriamas savivaldybėms, kurios patenka į 100 km zoną nuo Astravo AE. Išankstiniais 2020 m. statistikos departamento duomenimis, šioje zonoje gyvena beveik 1 mln. gyventojų. Labai svarbu, kad gyventojai žinotų, kur rasti visą svarbiausią informaciją, todėl savivaldybių ir regioninės spaudos stiprinimas, įgalinant regionus turėti autonomišką galimybę ir resursus informuoti gyventojus, yra labai svarbus.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pristatė pernai metų pabaigoje atliktą reprezentatyvią gyventojų apklausą apie viešojo saugumo situaciją Lietuvoje. Tyrimo duomenimis, mažiau nei pusė gyventojų (38 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie žinotų, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei (radiologinei) avarijai Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (Astravo AE). Dažniau apie tai, kaip elgtis, žinotų vidutinio amžiaus (30–49 m.), aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas bei didmiesčių gyventojai. Beveik pusė gyventojų (44 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie būtų pasirengę išgyventi 72 valandas, turėtų būtiniausių maisto ir vandens atsargų. Kita pusė apklaustųjų teigia, kad nebūtų pasirengę artimiausias tris paras išgyventi namuose. Net 8 iš 10 žmonių nežino, ką reikėtų daryti įvykus avarijai Astravo AE, neturi sukaupę būtinųjų atsargų.
Pabrėžta gyventojų atsparumo dezinformacijai stiprinimo svarba. 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje dezinformacijos apimtys augo. Nuo 2020 m. lapkričio pradžios, kuomet oficialiai buvo paleistas pirmasis Astravo AE reaktorius, pastebimas išaugęs, prieš Lietuvos poziciją Astravo AE klausimu nukreiptos, klaidinančios informacijos srautas.
Pristatytas Radiacinio fono stebėjimas Lietuvoje. Lietuvoje veikia Aplinkos gama dozės galios monitoringo ir ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistemos (RADIS) tinklas, kurio paskirtis stebėti radiacinį foną Lietuvoje. Kiekvienas gyventojas gali pasitikrinti radiacinį foną Lietuvoje svetainėje www.rsc.lt.
Susitikime pristatytas atnaujinta svetainė www.LT72.lt, kurioje gyventojai gali rasti visą būtiną informaciją, ką būtina žinoti ekstremalių situacijų atveju ir kaip pasirengti.
Diskutuota, kaip pasiekti gyventojus, kad jie laiku reaguotų ir būtų pasiruošę. Labai svarbu veikti kartu, kad savivalda kartu su institucijomis pakeistų gyventojų požiūrį, kad kiekvienas būtų pasirengęs galimoms grėsmėms ir suprastų, kad jis pats yra atsakingas už savo ir savo aplinkos pasirengimą.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės.
Našumo slapukai
Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja.
Reklaminiai slapukai
Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą.