Naujiena

Sveikatos ir socialinės paramos komitete svarstyti itin jautrūs ir visuomenei aktualūs klausimai

Liepos 13-ąją posėdžiavęs Ukmergės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės paramos komitetas svarstė du itin jautrius ir visuomenei aktualius klausimus: dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugas teikiančių įstaigų sistemos centralizavimo bei dėl eilių susidarymo Ukmergės rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose priežasčių ir galimų problemos sprendimo būdų.

Posėdyje dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas (per nuotolį), administracijos direktorius Darius Varnas, jo pavaduotoja Dalė Steponavičienė, Savivaldybės gydytoja Dainora Šlinkšienė, Sveikatos ir socialinės paramos komiteto pirmininkas Romas Pivoras, jo pavaduotojas Justas Šakalys, taip pat komiteto nariai Arūnas Dudėnas ir Arvydas Pėšina, taip pat Tarybos narys Kęstutis Zinkevičius, VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė ir GMP skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė (per nuotolį), VšĮ Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Marija Švedienė bei svečiai iš Vilniaus - VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties: l. e. direktorės pareigas Natalija Jasinskienė, Įrangos ir vaistų komplektavimo skyriaus vadovas Aleksandras Volodko bei Išvažiuojamųjų brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas.

Pirmąjį klausimą pristačiusi Ukmergės PSPC vyriausioji gydytoja G. Čepienė informavo, kad viena iš šalyje vykdomos sveikatos reformos dalių – GMP centralizavimas. Lietuvos Respublikos Seimas š. m. gegužės 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymą (toliau – GMP įstatymai). GMP įstatymais nuo 2023 m. liepos 1 d. centralizuojama greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų sistema, apjungiant jas į vieną Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžią viešąją įstaigą Greitosios medicinos pagalbos tarnybą (savivaldybės pavaldumo greitosios medicinos paslaugas teiksiančių įstaigų (ar kaip atskirų juridinių asmenų, ar kaip kitos įstaigos padalinių) nuo 2023 m. liepos 1 d. nebeliks).

SAM, siekdama užtikrinti, jog GMP paslaugos visiems Lietuvos gyventojams būtų suteiktos laiku, atsakingai išanalizavo GMP paslaugų teikėjų galimą išdėstymą šalies teritorijoje. Numatomas GMP tinklas buvo sudėliotas atsižvelgus į laiką, per kurį GMP brigada nuvyksta į įvykio vietą, ir atstumą, kurį GMP brigada turi nuvažiuoti per tam tikrą laiką. 

„Ši GMP reforma neturėtų neigiamai įtakoti teikiamų paslaugų kokybės. Atvirkščiai, mano manymu, GMP tinklas bus išdėliotas taip, kad būtų patogiau ir greičiau pasiekti pagalbą kviečiantį pacientą. Nuo kitų metų liepos GMP brigados nebus išsidėsčiusios vienoje vietoje kaip dabar - tik adresu Vytauto g. 105, o ir rajone turėtų atsirasti daugiau taškų, kur budės greitoji“, - sakė G. Čepienė.

 Pasak jos, Ukmergės PSPC GMP padalinio darbuotojai yra pareiškę norą anksčiau – jau nuo š. m. rugsėjo 1-osios, nelaukiant 2023 metų liepos 1-osios, kaip numato įstatymas, jungtis prie jų pajėgas valdančios ir GMP brigadas į iškvietimus nukreipiančios Greitosios medicinos pagalbos stoties Vilniuje. Šis noras buvo išreikštas šiais metais gegužės mėnesį vykusiame minėto padalinio darbuotojų visuotiniame susirinkime bei birželio pabaigoje pateiktas raštu su 29 (iš 33) darbuotojų parašais SAM ministrui Arūnui Dulkiui, Ukmergės rajono savivaldybės tarybai ir merui R. Janickui bei Ukmergės PSPC vadovaujančiai G. Čepienei.

Posėdyje dalyvavusi VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties l. e. direktorės pareigas N. Jasinskienė pagyrė Ukmergės GMP darbuotojus už operatyvumą ir kokybiškai teikiamas paslaugas, kad iki šiol Ukmergės greitosios pakankamai greitai išvyksta į visus iškvietimus.

„Atsižvelgdami į jūsų GMP darbuotojų prašymą bandysime rasti galimybių šį padalinį prisijungti, jei, aišku, tam pritars savivaldybės taryba ir įgalios Ukmergės PSPC pasirašyti sutartį su mūsų įstaiga dėl padalinio perdavimo.  Noriu pagarsinti tam numatytus svarbius perdavimo aspektus. Prašysime savivaldybės suteikti GMP brigadoms patikėjimo teise dabartines jų užimamas patalpas, o gal tik dalį jų, taip pat norėsime patalų ir labiausiai nutolusiuose rajono taškuose, pvz. Siesikuose, Taujėnuose ar kt. Kita mūsų sąlyga – visi šiuo metu GMP padalinyje dirbantys darbuotojai turės būti atleisti ir į mūsų įstaigą priimti iš naujo. Negarantuoju, kad visi gaus darbą pas mus, kadangi mes priimsime darbuotojus pagal poreikį. Pvz. pas mus nėra valytojų, dauguma brigadų Vilniuje pačios tvarkosi patalpas.

Apžiūrėjome ir jūsų turimą įranga. Taip, ji pakankamai pasenusi, tačiau vargu, ar mes dabar taip staigiai galėsime ją pakeisti nauja. Kas liečia greitosios automobilius, jie greičiausiai bus perkami centralizuotai – visai Lietuvai ir tai darys naujai įsteigta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Jūsų GMP darbuotojams dabar prisijungti prie Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties apsimoka tik finansiškai. Jie gautų su atleidimu susijusias išeitines išmokas, o pas mus jiems būtų mokami didesni atlyginimai“,- kalbėjo N. Jasinskienė.

Po kilusių diskusijų ir pasisakymų nuspręsta šiuo klausimu įpareigoti savivaldybės merą sudaryti darbo grupę, kuri viską detaliai išanalizuos, paskaičiuos bei pateiks tolesnį šio klausimo svarstymą Sveikatos ir socialinės paramos komitetui bei Tarybai.

Antrąjį darbotvarkės klausimą pristatęs R. Pivoras patikino, kad ne jis vienas yra gavęs tiek žodinių, tiek raštiškų nusiskundimų dėl eilių susidarymo Ukmergės rajono savivaldybei priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose.  

„Suprasdami, kad trūksta specialistų, vadinamos darbo jėgos, vis tiek turime imtis tam tikrų priemonių, kad ukmergiškiai kuo efektyviau ir greičiau gautų šeimos gydytojų bei kitų medikų teikiamas paslaugas. Tai visų mūsų uždavinys – tiek sveikatos įstaigų vadovų, tiek savivaldybės ir Tarybos“, - kalbėjo Sveikatos ir socialinės paramos komiteto pirmininkas.

Komiteto narys J. Šakalys teigė, kad eiles įtakoja keletas priežasčių. Pirma, per COVID- 19 pandemiją buvo prarasti beveik treji metai lėtinių ligų valdyme – sergantys bijojo tuo laikotarpiu kreiptis dėl profilaktinių tyrimų ir tos ligos tik paūmėjo, tad tam prireikia pakartotinų konsultacijų ir pan. Antra – visuomenė sparčiai sensta, tad lėtinių ligų tik daugėja. Kitas dalykas – kai kurių pacientų nesugebėjimas užsiregistruoti ir paspausti telefone tam tikrų mygtukų, taip pat neatsakingumas – nenoras atsakyti „Taip“ arba „Ne“ į gautą SMS žinutę apie jam skirtą registraciją pas gydytoją arba dar blogiau – neatvykimas nurodytu laiku pas gydytoją. Eiles sudaro ir pacientai, kurie nesugeba laiku – per mėnesį, kiek galioja išrašytas receptas, įsigyti vaistų. Tokie asmenys skambina medikams ir reikalauja vėl jiems išrašyti receptą, o tai užima laiko ir ne vieną minutę. Pasitaiko ir tokių, kurie šeimos gydytojui išrašius siuntimą pas specialistą, nesugeba to padaryti per du mėnesius, kiek galioja siuntimas, ir tuomet vėl rėkaudami grįžta pas šeimos gydytoją prašydami naujo siuntimo.  

„Susirgęs žmogus pas mus patenka greitai. Čia ir dabar. O norintiems pasikalbėti, deja, teks palaukti. Dėl vaistų ar siuntimo išrašymo, planinės pagalbos būtinai reikia registruotis, tai nėra būtinoji pagalba,“ – kalbėjo J. Šakalys.

Jam paantrinusi G. Čepienė informavo, kad eilės pas gydytojus susidaro ir dėl atostogų. Ilgiausiai reiktų laukti pas vaikų ir paauglių psichiatrą – 44 dienas, pas kitus – 27, 20, 13, 8, 7, 2, 1 dieną.  

„Pilnu etatu dirbantis gydytojas per beveik 7 valandas su pusvalandžio pietų pertrauka kontaktiniu būdu turėtų priimti 26 pacientus - kiekvienam skirdamas po 15 minučių, per kurias atidžiai išklausytų, išgirstų, apžiūrėtų, pamatuotų kraujospūdį, paskirtų tyrimus, viską užfiksuotų ir suvestų į sistemą ir t.t.  

Birželio mėnesio duomenimis, Ukmergės PSPC gydytojai per darbo dieną priėmė ir po 40, ir po 36-37, ir po 28 pacientus. Šalia to dar buvo ir nuotolinės konsultacijos. Pvz. ta pati gydytoja, kontaktiniu būdu priėmusi 40 pacientų, dar antra tiek – 43 konsultavo telefonu. Kiti gydytojai per dieną per nuotolį vidutiniškai turėjo po 10 ir daugiau tokių konsultacijų. Nuotolinė konsultacija yra tokia pati kaip ir įprasta, bet kartais gerokai sudėtingesnė, nes dažnai būna sunku, ypač senyvo amžiaus žmonėms, viską paaiškinti, kad jie teisingai išgirstų“, - teigė G. Čepienė.

Pasak jos, laisviausias patekimas yra pas ambulatorijose dirbančius šeimos gydytojus. Tačiau tai, ko gero, neilgai tęsis. Beveik visi 7 čia dirbantys šeimos gydytojai yra pensinio arba priešpensinio amžiaus, taigi dirbs ribotą laiką. Šiuo metu Ukmergės PSPC iš viso dirba 15 šeimos gydytojų.

„Kas dirbs ambulatorijose – jautrus klausimas. Jauni gydytojai ten nenori važiuoti. Kad PSPC su pacientų srautais darbas vyktų sklandžiai, mums reikalingi 22 šeimos gydytojų etatai. Kiekvienas gydytojas turėtų po 1060 prisirašiusiųjų.  Šiuo metu net 3 mūsų šeimos gydytojai turi po daugiau nei 2000 pas juos prisirašiusių žmonių, pas juos ir laukiančiųjų eilės ilgiausios“, - kalbėjo Ukmergės PSPC vadovė.

Ji paminėjo, kad siekiant sumažinti darbo krūvius gydytojams, nuo rugpjūčio mėnesio Ukmergės PSPC atsiras nauja registracija pas šeimos gydytojo kabineto slaugytoją, kuri savo kompetencijos ribose galės paskirti tyrimus prieš operaciją, ar pateikti, jei atitinka normas, atliktų tyrimų atsakymus, paskirti profilaktines programas, o ateityje, galbūt, ir išrašyti lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams receptus vaistams ir pan. O kita naujovė – Skubios pagalbos kabineto įsteigimas, kuriame galėtų būti aptarnaujami negaluojantys pacientai ūmiais atvejais.

„Jauni gydytojai nenori siūlomo gyvenamojo būsto, jie nori važinėti tarp miestų. Jiems reikia ženklios vadinamos atvykimo sumos. Mažai kas domisi darbu rajone. Juk jei važinėti pvz. iš Vilniaus ar Kauno į Ukmergę, vien kurui per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 500 eurų, neskaitant amortizacijos ir kt. Šiuo metu savivaldybė nepriklausomai nuo kelionei naudojamos transporto priemonės, skiria 6 centus už kilometrą kelionės išlaidų kompensacijai. Esant dabartinėmis kuro kainoms, reikėtų kompensuoti visas su kelione į darbą ir iš jo susijusias išlaidas. Be to, jauni žmonės dabar neprisiriša prie darbo vietos. Padirba kažkiek laiko ir kelia sparnus kitur. Ir nesulaikysi“, - sakė Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai M. Švedienė.

Ukmergės rajono savivaldybės meras pastebėjo, kad sveikatos priežiūros įstaigos pačios gali nemažai padaryti, pritraukdamos kitą įstaigos personalą ir taip nuimti didžiulius krūvius gydytojams, „užpildyti“ atsiradusius „langus“ ir efektyviai valdyti pacientų srautus.

Po kilusių diskusijų ir pasisakymų nuspręsta sudaryti darbo grupę dėl kvalifikuotų medicinos specialistų pritraukimo į Ukmergės rajoną, o sveikatos priežiūros įstaigų vadovams pasirūpinti, kad būtų skiriama daugiau dėmesio ir resursų gyventojų švietimui dėl patekimo pas medikus ir kt.

Daiva Zimblienė

Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja