Naujiena

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija stojo į kovą su lyčių stereotipais
2021 m. gegužės 05 d.

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija stojo į kovą su lyčių stereotipais

Jau antrus metus Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje dirba lyčių lygybės komanda, kuri kartu su mokyklos bendruomene kuria mokyklos aplinką be lyčių stereotipų. Taip siekiama užkirsti kelią patyčioms ir smurtui dėl lyties, prie kurių pateisinimo ir normalizavimo šie stereotipai prisideda.

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija, kartu su dviem kitom mokyklomis Alytuje ir Jonavoje, dalyvauja bandomajame projekte. Jo metu mokyklos bendruomenė tikslingai veikia, kad sukurtų saugią aplinką visiems – ir moksleiviams, ir darbuotojams. Bendras darbas mokyklose vyksta dviem kryptimis:

(1) stiprinami mokytojų ir mokyklų personalo gebėjimai užkirsti kelią lyčių stereotipams bei kartu su ekspertais rengiamas smurto prevencijos veiksmų planas (šiuo tikslu mokykloje įkurta iniciatyvinė grupė);

(2) organizuojamos įvairios veiklos moksleiviams sąmoningumui apie lyčių stereotipus didinti, mokoma atpažinti smurto požymius santykiuose.

Nuolatos ieškome įvairių būdų, kaip dar galime sustiprinti savo gimnaziją prasmingu turiniu, todėl nedvejojome sutikti dalyvauti šiame projekte. Veikloms einant į pabaigą, jau galime pasidžiaugti teigiamais rezultatais, kuriuos matome ir tarp pačių moksleivių ir mokyklos darbuotojų komandos gretose“, – projekto sėkme džiaugiasi gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna.

Gegužės mėnesį pradėtos veiklos su gimnazistais, prisidedančios prie veiksmo mėnesio „Mokykla be lyčių stereotipų“ visose projekte dalyvaujančiose mokyklose. Virtualiuose užsiėmimuose su moksleiviais bandoma pasitelkti naujas formas, kaip kalbėti apie lyčių stereotipus ir nelygybę tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, protmūšyje „Moterys vyrų pasaulyje“ į komandas susiskirstę 50 moksleivių varžėsi, kas greičiau teisingai atsakys į tokius klausimus kaip „Kiek Nobelio premijų įteikta moterims?“, „Kuri valstybė pasaulyje nesuteikia apmokamų motinystės atostogų?“, „Kurioje šalyje moterims reikalingas vyro leidimas dirbti?“, „Keleriais metais vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra mažesnė nei moterų?“, „Koks didžiausias svoris, kurį pasaulyje iškėlė moteris?“ ir pan. Taip pat organizuojamos interaktyvios pamokos apie lyčių stereotipus ir jų poveikį kasdieniame gyvenime.

Mokytojams pasiūlyti komiksai – priemonė, padėsianti tarp mokytojų ir mokinių kvestionuoti gajus lyčių stereotipus. Šiuos komiksus kartu su projekto ekspertais kūrė gimnazijos moksleiviai kūrybinėse sesijose pernai metų rudenį.

Rudenį moksleiviai taip pat žiūrėjo Nepatogaus kino filmą „Mini Miss“, po kurio su lyčių lygybės komanda diskutavo apie socialines normas, įvairius stereotipus mergaitėms ir berniukams; dalyvavo forumo teatro veiklose.

Prieš įgyvendinant veiklas, mokyklose buvo atlikta moksleivių ir mokytojų apklausa apie nuostatas, susijusias su lyčių lygybe. Analizuojant apklausos duomenis, pastebimi teigiami pokyčiai ir kintantis požiūris į merginų bei vaikinų pasirinkimus, pomėgius ir gebėjimus, neskirstant jų pagal lytį. Apklausos dalyviai pritarė vienodam moterų ir vyrų laiko pasidalinimui buityje, lygiaverčiam įsitraukimui į vaikų auginimą, tarpusavio pagarbos svarbai porose, o taip pat aiškiai pasisakė prieš privatumo nepaisymą romantiniuose santykiuose (pavyzdžiui, telefono ar socialinių tinklų žinučių skaitymą neatsiklausus), žeminimą, nurodinėjimą, kaip partnerė (-is) turėtų elgtis, ir panašų kontroliuojantį elgesį. Atsakymai patvirtino, kad dauguma geba atpažinti fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą bei nepritaria bet kokiam smurtiniam elgesiui – nei prieš merginas, nei prieš vaikinus.

Nepaisant teigiamų tendencijų, apklausos rezultatai taip pat parodė, kad kai kurios stereotipinės nuostatos tarp moksleivių vis dar gajos. Pavyzdžiui, kas trečias moksleivis pritaria, jog pasimatymo metu už viską turi mokėti vaikinas, 43 proc. pritaria teiginiui, kad „berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan., yra tiesiog dėmesio rodymas“, 46 proc. galvoja, kad blogiau, kai keikiasi mergina, nei kai keikiasi vaikinas, o pusė moksleivių sutinka su tokiais teiginiais, kaip „merginoms yra svarbiau pasirūpinti savo išvaizda nei vaikinams“.

Kai kurie atsakymai sufleravo apie smurtą patiriančių asmenų kaltinimą. Pavyzdžiui, 43 proc. moksleivių ir kas trečias mokytojas pritarė teiginiui, kad „merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“.

Ekspertai pastebėjo, kad kai kuriais klausimais mokytojų nuostatos atrodo progresyvesnės nei moksleivių. Pavyzdžiui, kur kas mažiau mokytojų pritaria pavydo pateisinimui (tik 19 proc.), mažesnė dalis (25 proc.) jų mano, kad berniuko elgesys, kuomet jis tampo mergaitei už kasų ar kelia sijoną, galėtų būti nekaltas dėmesio rodymas, dauguma mokytojų mano, kad nesvarbu ar keikiasi merginos, ar vaikinai – tai yra nederamas elgesys visiems.

Mokslo metų pabaigoje apklausa bus pakartota, siekiant išsiaiškinti, ar projekto veiklos davė teigiamų pokyčių moksleivių ir mokytojų nuostatų kaitai.

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės informacija


Galerija