Naujiena

Ukmergės globėjai (rūpintojai), budintys globotojai drauge kūrė pasaką!
2020 m. gruodžio 28 d.

Ukmergės globėjai (rūpintojai), budintys globotojai drauge kūrė pasaką!

Ukmergės globos centras, norėdamas suburti globėjus (rūpintojus), budinčius globotojus pakvietė kartu sukurti Kalėdų stebuklą – globėjų pasaką! Socialinio tinklo Facebook puslapyje ,,GIMK Ukmergėje” kiekvienas norintis galėjo prisidėti prie pasakos kūrimo proceso.

Džiaugiamės, kad mums drauge pavyko sukurti mažą stebuklą – „Nykštukų” namų pasaką.

Malonaus skaitymo!

Šiuo metu:

Ukmergėje 36 globėjų giminaičių šeimos globoja 48 vaikus, 19 globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais šeimų globoja 36 vaikus. Rajone yra 4 budintys globotojai, pas kuriuos šiuo metu yra prižiūrimi 2 vaikai. 1 Budinti globotoja sutiko (prireikus) savo šeimoje prižiūrėti vaikus kurie turėjo kontaktą su Covid-19 liga užsikrėtusiais asmenimis ar Covid-19 liga sergančius vaikus, kuriems stacionarus gydymas nereikalingas. Džiaugiamės, kad vienas budinčios globotojos prižiūrimas vaikas rado naują šeimą.

 

„Nykštukų namų“ pasaka

 

Seniai, labai seniai gyveno ne tokia jau maža, bet labai miela mergaitė Emilija. Ji kiekvienais metais labai laukdavo šv. Kalėdų. Tikėjo, kad per Kalėdas gali nutikti net pats netikėčiausias  stebuklas, kuris  galėtų pakeisti jos gyvenimą.

Emilija neturėjo artimųjų, todėl gyveno "Nykštukų" globos namuose. Jai ten buvo gerai, bet mergaitė visada svajojo, kad vieną dieną jos gyvenime atsiras graži moteris ir stiprus vyras, kurie taps jos tėvais.

Emilija vis laukė, kad atsiras laiminga ir gera šeima, kuri pasiims ją iš globos namų. Bet metai bėgo, o stebuklo vis nebuvo.

Atėjo 2020-ųjų metų šventų Kūčių vakaras. Mergaitė meldėsi DIEVUI... Ir kaip jūs manot?! Kalėdų rytą atėjo jauna šeima ir pasakė, kad ieško tokios mielos ir ne visai mažos mergaitės Emilijos. Mergaitė iškart pažino savo svajonių šeimą - juk tiek kartų apie ją svajojo! Ji pribėgo ir stipriai apkabino abu. Ašarotomis, bet linksmomis akytėmis žiūrėjo į juos ir tyliai pasakė: "Tai jūs! Tai tikrai jūs! Ačiū, DIEVULI, kad išklausei mano maldas, dabar turėsiu mamą ir tėtį!"

"Ir mes labai ilgai tavęs ieškojime, mūsų princese! Jau ėmėm galvoti, kad tave pagrobė piktas drakonas. Sapnuose tave sapnavome, visur ieškojome ir pagaliau suradome!"

Geroji šeima iš karto kreipėsi į "Nykštukų" globos namus ir paprašė leidimo lankyti Emiliją. O kad nebūtų taip ilgu laukti, paprašė ten dirbančios gerosios fėjos Ramunės leisti mergaitę parsivežti šventėms į namus. Kadangi žemę kaustė baisusis karantinas, to daryti buvo nevalia. Bet fėjos nebūtų fėjomis! Fėjai Ramunei padėjo fėjos Dovilė, Ada ir Orinta. Didysis "Nykštukų" namų burtininkas Vygantas penkiolikai minučių stipriai užsimerkė ir pirmasis stebuklas įvyko - būsimieji tėvai parsivežė mergaitę šventėms į savo  namus, kur visi buvo labai laimingi. Norėjo skraidyti, bėgioti gatvėmis laimingi ir visiems šaukti, kad jų svajonės išsipildė! Tačiau aplink siautė Corona virusas ir jie turėjo sėdėti namuose. Jiems vis tiek visiems kartu buvo stebuklingai gera!

Šventės baigėsi ir mergaitė grįžo į "Nykštukų" namus.

Geroji šeima mergaitės nepamiršo. Kiekvieną dieną apie ją galvojo, skambino vaizdo skambučiais ir laukė karantino pabaigos. Kiekvienas jų pokalbis baigdavosi ašaromis, tad būsimieji tėvai nusprendė, kad laikas žengti paskutinį žingsnį!

Išaušo pirmadienio rytas...

Tai buvo diena, kai gerieji žmonės turėjo pasakyti "TAIP, mes norime Emiliją įvaikinti!". Tačiau nuvykę į globos namus, vos pravėrę duris išgirdo: "Aš esu Emilijos mama ir noriu ją susigrąžinti!". Balsas buvo šiurkštus ir ryžtingas.

Susigūžę jie grįžo namo, taip ir nedrįsę užeiti.

Graži moteris ir stiprus vyras nemiegojo visą naktį, jų mintys vis sukosi apie mažąją Emilytę, nuostabų stebuklą, saulės spindulėlį. Jie svajojo apie tai, kaip mergytė pakeistų jų gyvenimą, kiek visko reiktų padaryti, kad ji būtų pati laimingiausia pasaulyje. Tačiau dienos ėjo, o jie nebedrįso užeiti į globos namus. Jie jautė, kad jos mama mergaitei yra svarbiau. Graži moteris ir stiprus vyras vis kūrė planus. Nuostabius planus... Bet jie taip ir liko planais.

Mažosios mergaitės mama taip pat turėjo planų. Ji garsiai visiems kartojo, kad pasikeitė ir dabar gyvena kitaip! Ji pradėjo remontuoti namus, lankė anoniminių alkoholikų klubą, kur susirado panašaus likimo draugą. Jos svajonė susigrąžinti mergaitę buvo įtikinama.

Mama parašė prašymą matytis su mergaite, gavo medicininę pažymą ir nekantriai, bet su didele baime laukė paskirtos pasimatymo dienos. "O jei Emilija manęs nekenčia?", – galvojo ji dieną ir naktį.

Kai išaušo pasimatymo su Emilija diena, mama labai jaudinosi, rinko žaisliuką, kuris mergaitei patiktų ir keliavo į susitikimą...

Emilija, pamačiusi mamą, iš pradžių buvo nedrąsi, bet vėliau priėjo prie jos, pravirko, apsikabino ir ištarė "mama". Tą pačią minutę ji pamiršo šeimą, kuri vos netapo jos tėvais.

Vieną pavasario dieną mergaitė grįžo namo. Su mama. Buvo tokia laiminga, kad net nepastebėjo, kad namuose šalta.

Netrukus ji išalko. O po kelių dienų vakare sutemo, o mamos namuose vis nebuvo.

Mama negrįžo kelias dienas ir Emilija grįžo į "Nykštukų" globos namus.

Tris dienas ir tris naktis verkė, kol užtino jos gražiosios akutės. Ją guodė auklėtojos ir sakė: "Emilija, ateis kitos Kalėdos, vėl galėsi prašyti stebuklo!".

"Ne, širdele, tiek ilgai laukti nereiks..." - staiga pasigirdo balsas prie durų ir mergaitė pažino – tai Ji, gražioji moteris iš jos svajonių! O šalia jos buvo stiprusis vyras!

Mergaitė puolė atvykusiems Kalėdų stebuklo svečiams į glėbį ir jie daugiau niekada nesiskyrė.