Naujiena

„Įvairios reformos, persikraustymai ir vadovavimas įstaigai, kurioje ugdoma 100 vaikų, labai išvargino. Atėjo metas pasakyti „stop“. Noriu pailsėti. Vėliau tikrai neatsisakysiu naujų pasiūlymų dirbti pedagoginį darbą. Jei kam prireiks mano pagalbos, padėsiu“,- sakė V. Markevičienė.

Atsisveikinti su V. Markevičiene bei padėkoti jai už ilgametę vadybinę ir pedagoginę veiklą atvyko ir Ukmergės rajono savivaldybės atstovai: meras Rolandas Janickas, mero pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalė Steponavičienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas.

V. Markevičienė – ukmergiškė. Dar bestudijuodama tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), paskutiniame kurse atliko praktiką tuometėje Ukmergės pagalbinėje internatinėje mokykloje (dabar - Ukmergės „Ryto“ specialioji mokykla). O baigusi studijas ir įgijusi spec. pedagogės ir logopedės profesiją, pagal paskyrimą sugrįžo į gimtąją Ukmergę ir įsidarbino auklėtoja toje pačioje Ukmergės pagalbinėje internatinėje mokykloje.

Per 41 metus keitėsi ne tik mokyklos pavadinimas, bet ir V. Markevičienės pareigos: auklėtoja, mokytoja, direktoriaus pavaduotoja, direktorė, direktoriaus pavaduotoja ir laikinai einanti direktorės pareigas.

„Kodėl tiek metų atidaviau vienai darbovietei? Visų pirma man labai patiko darbas. Ypač pedagoginis. Su didžiuliu malonumu prisimenu pirmuosius Lietuvos Nepriklausomybės metus, kuomet sovietmečiu nemokytinus mūsų mokyklos vaikus ėmė mokyti ir atidarė lavinamąsias klases. Buvau viso to pradininkė, tikrą mokytojo darbą pajutau.

Mūsų mokyklą lanko ypatingi vaikai, turintys protinį atsilikimą, Dauno ar autizmo sindromą. Ne visi su jais gali dirbti, nes tai tikrai labai yra sudėtingas, atsakingas, sunkus ir, sakyčiau, nedėkingas darbas. Su šiais vaikais gali dirbti tik labai labai juos mylintys žmonės.

Didžiulis pasiekimas tokius vaikus išmokyti skaityti ir rašyti. Ne visiems tai pavyksta, bet kartais užtenka to, kad jie pajunta didžiulį džiaugsmą būti mokykloje, bendrauti klasėje su panašaus likimo broliais ir sesėmis. O koks, pamenu, buvo iššūkis vieną savo vaikų klasę nuvežti į Vilnių, į Operos ir baleto teatrą.

Tik geri ir gražūs prisiminimai užplūsta užveriant savo vienintelės darbovietės duris. Išeinu atidavusi vaikams labai daug savęs, siekdama juos integruoti į visuomenę,"- sakė V. Markevičienė.

Daiva Zimblienė

Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

Vaidoto Kalino nuotrauka