Siesikų seniūnija

Seniūnijos statistika

Plotas - 168 km2
Kaimų skaičius seniūnijoje - 62 
Gyventojai - 1523



Kita susijusi informacija

Istorija

Siesikų miestelis įsikūręs Siesikų ežero šiaurės vakarų krante, nutolęs nuo Vilniaus 100 km. Lenkų šaltiniuose rašoma, kad Siesikai davę vardą miesteliui, kuris minimas XVI a. antroje pusėje. XVII a pradžioje Elžbieta Daumantaitė – Siesickaitė ištekėjo už kunigaikščio Leono Radvilos ir gavo Siesikus kraičiu. 1744 m. Siesikų parapijoje gyveno 2307 katalikai. 1748 m. Siesikai gavo turgaus ir prekyviečių privilegiją. 1781 m. 1781 m. mokykloje mokėsi 25 vaikai. 1845 m. Siesikus nupirko Konstantinas Daugėla. Daugėlos perstatė pilį, išlaikydami jos senąjį stilių. Per 1863 m. sukilimą čia veikė Maleckio. Albertinskio ir Končos būriai. Birželio 4- ą d. 900 sukilėlių 9 valandas kovėsi su rusų gvardijos suomių pulku. Pasakojama, kad Siesikų parko ąžuolo drevėje slapstėsi sukilimo vadas kunigas A. Mackevičius. Carinės Rusijos laikais Siesikai buvo valsčiaus centras su 5 seniūnijomis. 1877 m. mokykloje mokėsi 54 vaikai. 1903 m. Siesikuose gyveno 418 gyventojų. Per I pasaulinį karą vokiečiai gerokai nuvargino Siesikų gyventojus didelėmis prievolėmis. 1919-1920 m. siesikiečiai narsiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Buvo sukurta raitoji ir pėsčioji milicija. 1919 m. Siesikuose ne kartą buvo užėmę bolševikai. Kovose su jais žuvo 6 siesikiečiai. Nepriklausomybės metais Siesikai liko valsčiaus centru. Čia veikė 6 skyrių pradžios mokykla (1944 m. tapsi progimnazija, o 1951 m. vidurinė mokykla), sveikatos ir veterinarijos punktai, girininkija, paštas, vaistinė, policijos nuovada.

Herbas

1998 m. gruodžio 23 d. Iš Lietuvos heraldikos komisijos prie Respublikos Prezidento buvo gauta informacija dėl Siesikų herbo:

Ieškant herbui simbolikos, nutarta miestelio herbe pavaizduoti hipocentaurą (žmogų - žirgą), šaunantį iš lanko į uodegą su žalčio galva. Panašią būtybę vartojo Siesikų dvaro savininkai Daumantai Siesickiai. Tai vienas iš seniausių ir įspūdingiausių simbolių Lietuvos heraldikoje, galima sakyti, iki šios visai nepagrįstai užmirštas. Lietuvos metraščių legendinėje dalyje net tvirtinama, kad hipocentauras buvęs pirmasis Lietuvos kunigaikščių, kilusių iš Deltuvos, herbas, kurį XIII a. kunigaikštis Narimantas pakeitęs raiteliu ( Vyčiu). Iš tikrųjų, kada hipocentauras atsirado, kol kas neįmanoma pasakyti. Viena aišku, kad nuo XV a. pradžios hipocentaurą naudojo Alšėniškiai, XVI a. Svirskiai, Giedraičiai ir kitos senosios Lietuvos kunigaikščių šeimos. Siesikus valdę Siesickiai iš pradžių vadinosi viena Siesickių pavarde, o herbe vaizdavo buivolo galvą (lenk. herbas (Bawola glova). Jų kunigaikštiška kilme abejojama. Bent Jozefas Wolffas juos vadino pseudokunigaikščiais. Tačiau vėliau, kai Siesickiai tapo Daumantais Siesickiais giminės herbe ėmė vaizduopti du simbolius: senąjį Lietuvos kunigaikščių hopocentaurą ir buivolo galvą (1704-1705 m. Vilkmergės paseniūnio Mataušo Daumanto Siesickio herbiniai antspaudai su hipocentauru viršuke ir buivolo galva apačioje //Lietuvos valstybės istorijos archuvas. F.525. Ap 8 B. 595.L 93v , 284, 287). Panašų herbą galima rasti Vilniaus Rasų kapinėse palaidoto Mataušo Daumanto Siesickio antkapiniame paminkle ( 1879).

Hipocentauro kilmė ir simbolika tebėra išsamiau netyrinėti. Aišku, kad hipocentauras į mūsų kraštą atkeliavo iš antikos pasaulio, galbūt net per bizantiškąją kultūrą, kuri čia iki krikšto buvo įleidusi gilias šaknis. Pagal legendas jį į Lietuvą atnešė romėnų giminės. Galimas daiktas, kad lietuviškasis hipocentauras išsirutuliojo iš graikų kentauro (centaurus). Krikščioniškoje hagiografijoje hipocentauras paprastai siejamas su piktąja dvasia (velniu). Kitur jam suteikiama labiau pasaulietinė prasmė, esąs simbolis žmonių, sugebančių išjodinėti laukinius žirgus. Kuriant Siesikų herbą, iš senosios heraldikos pasiskolintas simbolis ir skydo lauko spalva, o pats hipocentauras nuspalvintas senajai Lietuvos heraldikai būdingu sidabru, lankas - auksu. Dailininko Arvydo Každailio padarytą Siesikų herbo etaloną Heraldikos komisija aprobavo 1998 m. gruodžio 17 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 200).

Pagal Siesikų miestelio herbą, dailininkė iš Siesikų krašto Onutė Kujelienė sukūrė Siesikų miestelio vėliavą, kuri dabar puošia ne vieną miestelio ir seniūnijos šventę.

1999 m., švenčiant Laisvės paminklo atstatymo dešimtmetį, per Švč. M. Marijos Škaplierinės atlaidus buvo pašventintas Siesikų miestelio herbas ir vėliava.

Įžymūs žmonės

1. Reinoldijus Šarkinas - Lietuvos bankininkas, ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas, buvęs politikas (LR finansų ministras ir viceministras).

2. Julius Veselka - Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, politinis veikėjas (miręs).

3. Albertas Sinevičius - Lietuvos politinis veikėjas.

4. Bronius Bradauskas - Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis veikėjas.

5. Albinas Kuliešis - fotomenininkas, poetas.

6. Vidmantas Martikonis - verslininkas, Lietuvosir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

7. Romas Raila - 2009 m. literatūrinė Vlado Šlaito premija skirta poetui už poezijos knygą “Grafo manija” (1996).

Susiję kontaktai
Skambinkite
(8 340) 46468
Rašykite
siesikai@ukmerge.lt
Adresas
Draugystės g. 2,  Siesikų mstl., LT-20316 Ukmergės r.