Taujėnų seniūnija

Taujėnų seniūnija yra Ukmergės rajono šiaurės rytuose. Seniūnijos plota – 23376 ha, iš jų 57,9 proc. užima miškai, 34,2 proc. – žemės ūkio naudmenos, 3 proc. – vandenys, 4,9 proc. – kitos paskirties plotai. Tai viena didžiausių seniūnijų pagal užimamą plotą rajone Ribojasi su Panevėžio rajono Vadoklių seniūnija, Anykščių rajono Traupio ir Kavarsko seniūnijomis, Ukmergės rajono Siesikų, Vidiškių ir Pivonijos seniūnijomis. Seniūnijos teritorijai priklauso 56 gyvenamosios vietovės, iš jų: 1 miestelis ir 55 kaimai. Didesnės bei minėtinos dėl juose esančių žymių objektų yra šios vietovės: seniūnijos bei parapijos centras – Taujėnų miestelis, Taujėnų kaimas, Lėnas, Baleliai, Užulėnis ir kt. vietovės. Seniūnijos teritoriją puošia  Taujėnų  ir Užugirio (A. Smetonos) dvarai, didžiausias rajone Lėno ežeras, Enčios ežeras, Taujėnų tvenkinys. Miestelio ribos pakraščiu teka Mūšia, tai Šventosios upės intakas, o pačiame miestelyje Giedrės upelis. Driekiasi didžiausi rajone Taujėnų, Kraupėnų, Garbėnų, Giružių, Briedžiukų, Lėno, Užulėnio miškai. Taujėnų miškuose suka lizdus reti, pagal Europos standartus I-os kategorijos saugotini paukščiai (juodasis gandras, mažasis erelis rėksnys, pilkoji meleta ir kt.). 2004 m. buvo įsteigtas Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas, kurio viena iš paskirčių išsaugoti miškų ekosistemą ir saugomus paukščius. Seniūnijos teritorijoje yra valstybinis Barnėnų telmologinis (pelkių) draustinis (24 ha), kuriame saugoma Vidurio Lietuvos lygumai būdinga Barnėnų pelkė. Seniūnijos teritorija praeina magistralinis kelias Vilnius–Panevėžys, senasis kelias Ukmergė–Panevėžys.

Taujėnų vietovė (valsčius) ir Taujėnų dvaro vardas pirmą kartą archyviniuose dokumentuose minimi nuo 1595 m. Nuo XVI a. Taujėnai buvo privati valda ir priklausė įvairioms giminėms, paskutiniai savininkai iki 1939 m. buvo Radvilos. Taujėnų miestelis kūrėsi prie dvaro ir lėtai augo visą XVII a. Taujėnai XVIII a. viduryje jau buvo nemaža gyvenvietė, nes 1756 m. (kitais duomenimis – 1771 m.) čia pastatyta bažnyčia, o 1776 m. suteikta prekymečių ir turgaus privilegija. 1702–1705 m. Švedų karo metu Taujėnų dvaras buvo užpultas ir nuniokotas. 1780 m. Taujėnai jau vadinami miesteliu. 1785 m. pagal Pjero De Rosio projektą Benediktas Marikonis pastatė pagrindinį Taujėnų dvaro rūmų korpusą – reprezentacinius rūmus, įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje peizažinių parkų. 1790 m. Taujėnai labai nukentėjo nuo gaisro: sudegė beveik visi miestelio pastatai, bažnyčia. XIX a. pab. Taujėnai buvo valsčiaus centras, jungiantis 128 kaimus.

Tarpukario Lietuvoje Taujėnuose buvo pradžios mokykla, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, girininkija, pieninė, policijos nuovada, apie 10 parduotuvių, malūnas, lentpjūvė, biblioteka-skaitykla. Kaip ir kitos Lietuvos vietovės, Taujėnai nukentėjo per pokario trėmimus. 1945–1946 m. Taujėnų apylinkėse veikė „Plieno“ partizanų būrys.

1950 m. Taujėnai tampa apylinkės centru, nuo 1995 m. – seniūnijos centru.

Taujėnų seniūnijoje veikia Taujėnų gimnazija, 3 bibliotekos, 2 Ukmergės kultūros centro filialai, Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrius, ambulatorija, 4 parduotuvės, girininkija, Taujėnų ugniagesių komanda, ŽŪB „Taujėnų sodai“, UAB „Taujėnų dvaras“, IĮ „Roris“, Logistikos centras „Brandelektrum“.

Žymiausi Taujėnų architektūros paminklai yra šie: mūrinė, vėlyvojo klasicizmo stiliaus Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, pastatyta 1820–1858 m. 2008 m., minint Taujėnų bažnyčios 150-ties metų jubiliejų, priešais bažnyčią pastatytas Rūpintojėlis (tautodailininkas Rimantas Zinkevičius).

Žymus valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Taujėnų dvaro rūmai. Įdomus XVIII a. prie rūmų įkurtas vienas seniausių Lietuvoje angliškojo peizažinio planavimo parkas.

Ant Taujėnų gimnazijos pastato yra trys atminimo lentos. Vienoje iš jų įamžintas 1940–1954 metų sovietinės okupacijos aukų – Taujėnų krašto mokytojų at­minimas. Antrojoje – mokytojo Juozo Smalsčiaus, žuvusio 1944 m., atminimas ir pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui A. Smetonai.

Taujėnų miestelio centre apie 1929–1930 m. buvo pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Tai granitinė kolona su metaliniu kryžiumi viršuje ant laiptuoto pavidalo postamento. Apie 1956 m. paminklas buvo nugriautas. 1989 m. – atstatytas. Paminklo viršutinė dalis buvo išsaugota vienoje taujėniškių sodyboje.

Miestelyje yra keletas paminklų ir kryžių, skirtų pokario aukoms atminti. Vienas iš jų yra  prie gimnazijos, kiti miestelio centrinėje aikštėje.

Užugirio muziejus įsikūręs gatviniame Užulėnio kaime, rūmus primenančiame pastate, kurį krašto gyventojams padovanojo Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Jo rūpesčiu čia 1935 m. buvo įkurta viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Dabar įsikūręs kraštotyros muziejus. 

Taujėnai istorinio herbo neturėjo. Dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Taujėnų herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2005 m. sausio 27 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 3-17). Kadangi miestelį puošia klasicizmo stiliaus dvaro rūmai ir parko ansamblis, vėlyvojo klasicizmo bažnyčia, be to, Taujėnų apylinkėse suka lizdus reti saugotini paukščiai – juodieji gandrai, todėl miestelio herbe ir vėliavoje pavaizduotos trys dorėninės kolonos ir gyvatę pamynęs juodasis gandras. Simbolių kalboje gandras – laimės paukštis todėl, kad naikina gyvates. Tai jį sieja ir su Kristumi, ir jo apaštalais, kurie naikino šėtono padarus. Daugelyje pasaulio kultūrų gandras simbolizuoja vaikų meilę tėvams. Kolonos simbolizuoja dievišką jėgą, žemišką gyvenimo energiją, pastovumą ir tvirtumą. Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę.

Antanas Smetona (1874-1944)Ukmergės apskrities Užulėnio kaime.

Prezidentavimo laikas: 1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. birželio 19 d., 1926 m. gruodžio 19 d. – 1940 m. birželio 15 d.

Pulkininkas Antanas Šova (  1902-1994)

Poetas Virgilijus Kaziūnas (1937–1977),

Kęstutis Navakas(1964) gyveno ir mokėsi Taujėnuose aštuonerius metus. Poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas (2007)

Aktorius Algirdas Pintukas (1943). 2004 metais apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu

Rašytojas Petras Kuliavas (1931)

Monsinjoras Jonas Voveris (1913-2016) 1970 metais lapkričio mėnesį buvo paskirtas Taujėnų parapijos klebonu.

Balelių seniūnaitija:

Viškonių k., Juodgirio k., Kraupėnų k., Menturių k., Paežerių k., Punių k., Radžiūnų k., Šarkėnų k., Šiukštiškių k., Šiukštiškėlių k., Vagarių k., Varlėnų k., Varnėnų k., Promislavos  k., Balelių k.

Lėno seniūnaitija:

Naujasėdžių k., Naujasodžio k., Užulėnio k., Miškinių k., Bagnapolio k., Aukštuolių k., Keručių k., Jurgelionių k., Juodvisinės k., Lėno k.

Pamūšio seniūnaitija :

Armukšnos k., Gaivenių  k., Ilgatrakio k., Naprausčių k., Paąžuolių k., Šlėnių k., Pamūšio k.

Taujėnų seniūnaitija:

Taujėnų mstl. Taujėnų k.

Užupušių seniūnaitija:

Mažeikių k., Užupušių k., Vadų k., Čebatoriškių k., Albickėlių k., Misonių k., Namikių  k., Radeckų k., Šalnų k., Širilų k., Šveikautiškių k., Taujėnėlių k.

 Seniūnijos teritorijoje veikia penkios aktyvios bendruomenės:

Taujėnų miestelio bendruomenė įregistruota 2002 m. sausio 31 d. Teritorija - Taujėnų         miestelis ir Taujėnų kaimas .

Balelių kaimo bendruomenė įregistruota 2002 metais. Apima: Menturių, Paežerio, Juodgirio, Balelių, Viškonių, Varnėnų, Varlėnų,  Kraupėnų, Punių, Radžiūnų, Šiukštiškėlių, Šiukštiškių kaimus.

Užugirio kaimo bendruomenė įregistruota 2003 gruodžio 18d. Apima Lėno, Užulėnio, Naujasodžio, Aukštuolių, Bagnapolio, Juodvisinės kaimus. .

Užupušių kaimo bendruomenė įregistruota 2011m. gruodžio 16 d.  Teritorija — Užupušių, Mažeikių, Mesonių kaimai.

Pamūšio kaimo bendruomenė įregistruota 2013m. Teritorija-  Pamūšio, Paąžuolių, Neprausčių, Šlenių ir Gaivenių kaimai.