Atmintinės

Ne, tai rūšinis pavadinimas, todėl patartina rašyti iš mažosios raidės – galimybių pasas (plg.: asmens kortelė, piliečio pasas, gimimo liudijimas). Taigi taisytina: Vyriausybė linkusi pritarti siūlymui Galimybių (taisoma galimybių) pasui testuoti ir vaistinėse.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), pateiktą informaciją.

Kalėdos ir Naujieji metai – pačios gražiausios metų šventės. Sveikiname giminaičius, draugus, bendradarbius. Įstaigos rašo oficialius sveikinimus. Kaip nudžiuginti giminaičius ir bičiulius – pačių sveikintojų reikalas. Oficialiuose sveikinimuose reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių.

Sveikinimo tekstas paprastai pradedamas kreipiniu. Į oficialius asmenis kreiptis patartina mandagiai ir santūriai, pvz.: Gerbiamasis Viršininke, Gerbiamoji Mokytoja. Kreipiantis žodžiu ar raštu paprastai vartojamos įvardžiuotinės formos Gerbiamasis, -oji. Jos gali eiti vienos arba kartu su asmenvardžiais, pareigų pavadinimais ir pan. Galimas kreipinys su prieveiksmiu Didžiai, tokiais atvejais vartojamos neįvardžiuotinės būdvardžių formos: Didžiai gerbiamas Pirmininke. Didžiosios raidės rodo ir mandagumą, taigi sveikinime taip galite rašyti ne tik pirmąjį kreipinio žodį, sveikinamo žmogaus vardą, pavardę, bet ir jo pareigas. Sveikinimo pradžioje netinka trumpinys Gerb., mandagiau rašyti visą žodį Gerbiamasis. Po kreipinio geriau dėti šauktuką, ne kablelį, nors ne klaida ir pastarasis.

Kalėdos – visų mūsų šventė, tačiau kiekvieną rašomą sveikinimą reikia pritaikyti konkrečiam asmeniui. Jeigu ir nelabai pažįstame sveikinamą žmogų, tai paprastai žinome, ką jis ar jo vadovaujama įstaiga veikia.

Nereikėtų siųsti vienodų sveikinimų visiems adresatams. Derėtų sugalvoti ką nors originalesnio, galima ir pašmaikštauti. Nereikėtų piktnaudžiauti poezijos posmeliais, citatomis, bet apskritai sveikinimams tai tinka. Kitaip tariant, geriau trumpai, bet originaliai, sklandžiai ir kūrybiškai.

Daugelis linkę rašyti paprastus, o ne labai iškilmingus ar pompastiškus sveikinimus, bet ir jie turi būti parašyti sklandžiai, kūrybiškai ir – svarbiausia – taisyklingai. Rašykime Sveiki sulaukę šv. Kalėdų!, arba linkėkite Laimingų, linksmų Kalėdų! Gerų švenčių! arba sveikinkite Naujųjų metų proga ar šv. Kalėdų proga. Jei būdvardis [šventas] nepriimtinas ar atrodo senamadiškas, galima jo nevartoti. Tačiau, gali būti, nepriimtinas atrodo Jums, o tiesiog būtinas gali pasirodyti tam, kuriam rašote (ne vien tik močiutei ar pagyvenusiai tetai). Trumpinys šv. su žodžiu Kalėdos pagal rašybos taisykles turėtų būti rašomas mažąja raide, bet sveikinime stilistiniais sumetimais galima ir didžioji raidė.

Sveikinimą vien vardu pasirašyti tinka tik labai artimiems žmonėms. Oficialius sveikinimo atvirukus pasirašome pridėdami su pagarba (iškilminga), pagarbiai (trumpiau, paprasčiau) arba Jus gerbiantis, -i, mylintis, -i., po šių žodžių kablelis nededamas.  Šis prierašas turi atspindėti mūsų santykius su sveikinamu asmeniu (tarnybinio sveikinimo juk niekas nepasirašys su meile).

Įsidėmėkite ypač dažnai šventiniu laikotarpiu vartojamų žodžių taisyklingas formas ir lietuviškus atitikmenis:

Prasidės ne du tūkstantis dvidešimt antrieji, o du tūkstančiai dvidešimt antrieji metai.

Švenčiame ne Kalėdas, o Kalėdas.

Kirčiuokime adventas, advento, adventui, adventą, adventu, advente.

Kalėdų proga siunčiame ne atvirutes, o atvirukus.

Kūčias pradėsime laužydami kalėdaičius, o ne plotkeles.

Kad šventės būtų dar gražesnės, tiesiog pamėginkime kurti, kalbėti ir sveikinti artimuosius taisyklinga ir švaria kalba!

Gerbiamieji,
Džiaugsmingų Jums Kalėdų ir prasmingų Naujųjų metų!

Pagarbiai
Personalo, civilinės metrikacijos  ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Ivaškevičienė

Bendrinėje kalboje teiktina forma viena – antikūnas.

 Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiamas tik žodis antikūnas biol. „baltymas, organizme neutralizuojantis svetimus baltymus ar bakterijas.

Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (Vilnius, 1997) rašoma: „daiktavardžiai su tarptautiniais priešdėliais (anti-, eks-, meta-, super-, vice- ir pan.) savo galūnėmis nesiskiria nuo pamatinių daiktavardžių“ (p. 150).

Netgi jei vertintume formą antikūnis kaip retą išimtį (ten pat, p. 150), du sinonimai terminijoje nepageidautini. 

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), pateiktą informaciją.

Rašoma didžiosiomis raidėmis, be kabučių: COVID-19. Ligos pavadinimą sudaro angl. junginio Coronavirus disease 2019 santrumpa.

     Be kabučių rašomi ir kiti pavadinimai, kuriuos sudaro santrumpos: SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas; lietuviškuose tekstuose pavartojama ir angliško šio viruso pavadinimo Severe acute respiratory syndrome santrumpa SARS), ARRS (Artimųjų Rytų respiracinis sindromas; labiau paplitusi angl. pavadinimo Middle East respiratoty syndrome santrumpa MERS).

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), pateiktą informaciją

Su rinkimais susiję dalykai gali būti nusakyti priesagos -inis vediniais,

pvz.: priešrinkiminis laikotarpis, rinkiminiai pažadai, rinkiminė kalba, porinkiminis elgesys.

Termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas,

pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.

Kalbant apie rinkimus, vartotinas žodis kampanija (ne kompanija). Šių žodžių reikšmės skirtingos, todėl nederėtų jų painioti. Žodžio kampanija reikšmė – smarki, sutelkta tam tikro laiko tarpo veikla; žodžio kompanija reikšmė – nedidelė draugija, kelių žmonių būrys.

Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“,

pvz.: Mes jau balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti.

Žodžio biuletenis reikšmė – trumpas oficialus reikšmingų įvykių pranešimas; periodinis arba tęstinis leidinys; balsavimo lapelis. Šnekamojoje kalboje – nedarbingumo pažymėjimas.

Taigi žodis biuletenis gali būti vartojamas, tačiau kalbant apie rinkimus geriau vartoti lietuvišką žodį balsalapis. Žodis balsalapis (angl. ballot paper, vok. Stimmzettel, pranc. bulletin de vote) teikiamas ir Europos terminų žodyne „Eurovoc“.

Kalbant apie rinkimus kartais pavartojami netaisyklingi žodžių junginiai:

atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rinkėjams);

įsipareigoti prieš rinkėjus (taisoma įsipareigoti rinkėjams);

išstatyti kandidatą (taisoma siūlyti, pasiūlyti, iškelti kandidatą);

per balsavimą nepraėjo (taisoma pralaimėjo rinkimus, balsuotojai neišrinko);

pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavimą);

atstovauti rinkėjus (taisoma atstovauti rinkėjams).

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (www.tm.lrv.lt) pateiktą informaciją.

• Ar taisyklingas pasakymas „leisti atostogų“?

Leisti atostogų reiškia atostogų davimą ir įforminimą: Prašau leisti 7 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų (arba 7 kalendorines dienas kasmetinių atostogų) nuo xxxx metų birželio xx iki xx dienos įskaitytinai.

Gali būti vartojama išleido atostogauti, išleido į atostogas, bet netinka pasakymai su naudininku: Išleido atostogoms (taisoma atostogų) nuo spalio 1 dienos. Kai įvardijamas dienų skaičius (kiek dienų išeinama atostogų), galimas ir laiko naudininkas: Prašau leisti atostogų 7 kalendorinėms dienoms.

• Ar vartotinas pasakymas „mokomosios atostogos“?

Terminas taisyklingas, tik gali painiotis su mokamomis atostogomis. Geriau tiktų mokymosi atostogos (žr. Europos terminų žodyną „Eurovoc“). Rašte galima formuluoti ir taip: Išleisti (Leisti) atostogų mokytis.

• Ar taisyklingas sakinys „Jis dabar yra atostogose“?

Taisyklingas. Kurį laiką ne visai tinkamu laikytas ir todėl taisytas (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 43). Vietininkas atostogose dabar pripažįstamas bendrinės kalbos norma. Naujuose „Kalbos patarimuose“ (Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003) teigiama, kad vietininkas galimas vartoti būviui su laiko atspalviu reikšti, pvz., Vedėjas dabar yra atostogose. Plačiau žr. J. Klimavičius. Einu atostogų – esu atostogose // Gimtoji kalba, 2005, Nr. 6, p. 13–15.

 • Pailgintos atostogos“ ar „prailgintos atostogos“?

Terminas yra pailgintos atostogos. Prailgintos atostogos – netaisyklingas pasakymas.

• „Mokamos atostogos“ ar „apmokamos atostogos“, „nemokamos atostogos“ ar „neapmokamos atostogos“?

 Taisyklingi pasakymai mokamos atostogos ir nemokomos atostogos. Pasakymai apmokamos ir neapmokomos atostogos – netaisyklingi. Žodis apmokamas nevartotinas reikšme „už pinigus gaunamas, toks, už kurį reikia mokėti“. Šis žodis turi būti vartojamas be priešdėlio ap-. 2

• „Atostogpinigiai“ ar „komandiruotpinigiai“?

Abu dūriniai yra taisyklingi. Atostogpinigiai (taip pat vadinami atostogų, atostoginiais pinigais arba tiesiog atostoginiais) – darbo užmokestis, mokamas už atostogų laiką; komandiruotpinigiai – pinigai, mokami komandiruotės išlaidoms atlyginti (komandiruotpinigiai yra įrašyti į Europos terminų žodyną „Eurovoc“). Žodžiai atostoginiai, atostogpinigiai teikiami „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyne.

• „Atšaukti iš atostogų“ ar „atšaukti atostogas“?

Abu žodžių junginiai yra taisyklingi. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ rašoma, kad veiksmažodis atšaukti gali reikšti: 1. dokumento galiojimo panaikinimą ar liepimą nedaryti numatyto darbo, pvz., atšaukti konferenciją; 2. asmens sugrąžinimą, nurodymą grįžti, pvz., atšaukė iš atostogų.

• „Atostogos vaikui prižiūrėti“ ar „vaiko priežiūros atostogos“?

Atostogos vaikui prižiūrėti – tinka tada, kai pabrėžiama paskirtis (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas);  kaip neutralus terminas geriau vaiko priežiūros atostogos.

•  Atostogos už praeitus metus“ ar „praeitų metų atostogos“?

Atostogos už ką – tinka, kai pabrėžiamas laikas, už kurį atostogos suteikiamos, pvz.: Atostogos už šį laikotarpį neteikiamos. Gavo atostogas už praeitus metus. Atostogoms apibūdinti vartojamas kilmininkas: praeitų metų atostogos.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos) pateiktą informaciją

RAIDINIAI PAVADINIMŲ SUTRUMPINIMAI

AB – akcinė bendrovė
BĮ – bendroji įmonė
DNSB – daugiabučio namo savininkų bendrija
SP AB – specialiosios paskirties akcinė bendrovė
SP UAB  – specialiosios paskirties uždaroji akcinė bendrovė
UAB –  uždaroji akcinė bendrovė
VĮ – valstybės įmonė
VšĮ – viešoji įstaiga

GRAFINĖS ŽODŽIŲ SANTRUMPOS

adr. – adresas
adv. – advokatas
al. – alėja
apyl., a. – apylinkė
aps., apskr. –  apskritis
a. s., atsisk. sąsk. – atsiskaitomoji sąskaita
asm. – asmuo
atsak.  – atsakingasis, -oji
atsisk. – atsiskaitomasis, -oji
b., bt. – butas
buh.– buhalteris
b-vė – bendrovė
buv. – buvęs, -usi
d. – dalis, diena
dir. – direktorius
depart. – departamentas
d-ja – draugija
 egz. –  egzempliorius
eil. – eilutė
el. p. (ne e-mail) – elektroninis paštas
faks., fks. (ne fax.) – telefaksas, faksas
g. – gatvė
gerb. – gerbiamasis, -oji
g., gim. – gimęs, -usi
g-kla – gamykla
insp. – inspektorius
inž. – inžinierius
ir kt. – ir kita
ir pan. – ir panašiai
ir t. t. – ir taip toliau
k. – kaimas
kab. – kabinetas
kand. – kandidatas
l. e. p. – laikinai einantis pareigas
lent. – lentelė
m-ja – ministerija
m-kla – mokykla
m. – metai
mln. – milijonas
mlrd. – milijardas
m., mst. – miestas
mstl. – miestelis
not. – notaras
Nr., nr. – numeris
p. d. (ne p/d) – pašto dėžutė
p. – ponas, ponia, panelė
p. – punktas
p., psl. – puslapis
pil. – pilietis
pirm.  – pirmininkas
plg. – palygink
pr.  – prospektas
pr. K. – prieš Kristų
pr. m. e., p. m. e. – prieš mūsų erą
prok. – prokuroras
prot. –  protokolas
pvz. – pavyzdžiui
r. – rajonas
refer. – referentas
rev. – revizorius
sąsk. – sąskaita
sekr. – sekretorius
sk. – skyrius
skg. – skersgatvis
str. – straipsnis
š. m. (ne š/m) – šių metų
t. – tomas
t. y.  – tai yra
tel., telef. – telefonas
telegr. – telegrama
tūkst. – tūkstantis
v. – vardas
vad. – vadovas
v-ba – valdyba
ved. – vedėjas
virš. – viršininkas
vyr., vyresn. – vyresnysis
vyr., vyriaus. – vyriausiasis
vnt. – vienetas
žm. – žmonės
žr. – žiūrėk

SIMBOLINĖS SANTRUMPOS

Ilgio matai:
km – kilometras
m – metras
dm – decimetras
cm – centimetras
mm – milimetras
 
Svorio matai:
t – tona
cnt – centneris
kg – kilogramas
g – gramas
mg – miligramas

Elektros, šilumos ir kiti matai:
A – amperas
Ah – ampervalandė
V – voltas
W – vatas
kW – kilovatas
kWh – kilovatvalandė
hW – hektovatas
hWh – hektovatvalandė
C – kulonas
cal – kalorija
kcal – kilokalorija
AG – arklio galia
J – dažulis

Pinigų vienetai: 
ct – centas
Eur – euras

Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €

PASTABOS:

Raidiniai pavadinimų trumpiniai — tai pavadinimų trumpiniai, sudaryti iš savarankiškų žodžių pirmųjų raidžių.

Nesavarankiški žodžiai (jungtukas ir, prielinksniai) praleidžiami.

Tiek lietuviški, tiek iš kitų kalbų išversti ar paimti raidiniai sutrumpinimai rašomi be taškų. Su taškais po raidžių rašomi tik tradiciniai raidiniai pasakymų sutrumpinimai, pvz.: A. V. (antspaudo vieta).

Oficialiuose raštuose ir dokumentuose bet kokie sutrumpinimai vengtini, o kai vartojami, turėtų būti aptarti. Tvarkomųjų dokumentų tekstuose (sprendimuose, nutarimuose, įsakymuose ir kt.) pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į oficialaus paskelbimo šaltinio pavadinimą (Žin. — „Valstybės žinios“).

Negalima trumpinti: š/m (=š. m.), a/s (=a. s.), p/d (=p. d.), a/k (=a. k.). Pasviru brūkšniu žymimos tik dimensijos ir paralelinių dalykų santrumpos: km/val. (kilometrų per valandą), tel./faks. (telefonas ir telefaksas).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija įteisino abu Ukrainos sostinės pavadinimo variantus – tiek naująjį, tiek tradicinį – kaip lygiaverčius. Taigi oficialiojoje vartosenoje tinka vartoti ir Kýjivas, ir Ki̇̀jevas. Pirmasis yra adaptuotas iš dabartinės ukrainiečių kalbos, antrasis – istorinis, patekęs LDK laikais iš rusėnų kalbos XIV a. ar anksčiau, dar nesant tam tikrų dabartinei ukrainiečių kalbai būdingų fonetinių ypatumų.

Rekomenduojamas miesto pavadinimas Dnipras (vietoj Dniepropetrovskas).

Parengtas detalus Ukrainos Aukščiausiosios Rados pagal Dekomunizacijos įstatymą pakeistų gyvenamųjų vietovių pavadinimų sąrašas (sąraše – autentiškos ir transkribuotos formos) žr. http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/naujieji-ukrainos-gyvenamuju-vietoviu-vardai-ir-ju-sulietuvintos-formos; dar žr. čia).

Rekomenduojama teikti pirmenybę ukrainietiškoms vietovardžių formoms: Charkivas, Černihivas, Mykolajivas ir pan.

Teiktini abu vietovardžio Lvovas ir Lvivas variantai.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją

Reklaminės veiklos subjektai, projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimus ir turi vadovautis Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670 (2018-06-22 įsakymo Nr. 4-371 redakcija) – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7a6e11e075e311e8ae2bfd1913d66d57), Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašu https://www.ukmerge.lt/verslui-reklama/?lang=lt, taip pat kitais teisės aktais, nustatančiais valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus rašytinėje informacijoje (viešuosiuose užrašuose).

• Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo i š t r a u k o s

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0B0253BB424C/TAIS_170492

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

14 straipsnis. Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba.

15 straipsnis. Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys.

Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis.

Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

24 straipsnis. Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.

Už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

• Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ (2020 m. balandžio 9 d. redakcija) i š t r a u k o s

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.437442?jfwid=-16pzxb3t0f

1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.

2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

• Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo i š t r a u k o s

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D790096B17EE/dMEBWudMWk

3 straipsnis. Vartotojų teisės

1. Vartotojai turi teisę:

3) gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas.

5 straipsnis. Informacijos pateikimas vartotojams

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.

2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

3. Interneto svetainėse, kuriose vartotojams siūlomos prekės ar paslaugos, prieš pradedant prekių ar paslaugų užsakymą, turi būti aiškiai ir įskaitomai pateikiama informacija apie bet kokius pristatymo apribojimus ir galimus mokėjimo būdus.

7 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimas

Vartotojų teisių apsauga įgyvendinama:

taikant prevencines priemones (ugdant, informuojant, konsultuojant vartotojus, atliekant tyrimus, atliekant rinkos priežiūrą ir kitas priemones);

2) per administracinę, civilinę, baudžiamąją atsakomybę;

3) ginant vartotojų teises ne teisme šio įstatymo šeštojo skirsnio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir teisme.

9 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos institucinė sistema

Vartotojų teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:

1) valstybės ir savivaldybių institucijos;

2) vartotojų asociacijos.

10 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija vartotojų teisių apsaugos srityje

7) Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendinančios priemones, numatytas šio įstatymo 7 straipsnyje, pagal šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytą kompetenciją, dalyvauja organizuojant vartotojų teisių apsaugą, ginant vartotojų teises.

 30 straipsnis. Vartotojų viešojo intereso gynimas

1. Vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys.
2. Vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.

• Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo i š t r a u k o s
  https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.065AB8483E1E/wRduXQRGBc

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

57. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija

1. Viešoji informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis šiuo ir Valstybinės kalbos įstatymu, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems.

• Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo i š t r a u k o s

 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.303FC0152D04/YMqoxzVbjT

 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

11. 1¹. Iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė.

12. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma:

1) reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės;

2) iškaboje pateikiama informacija.

7. Prekių ženklas– bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

8. Reklama– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai reklama

1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

12 straipsnis. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai

1. Draudžiama įrengti išorinę reklamą:

5) neturint leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Leidimas nereikalingas, kai:

1) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla;

2) reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės;

3) išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama;

4) iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą;

5) įrengiama ne didesnio kaip 0,3 m2 ploto iškaba;

6) įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas.

5. Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais

https://www.ukmerge.lt/verslui-reklama/?lang=lt

15. Leidimo turėtojas privalo:

2) užtikrinti, kad išorinė reklama būtų tvarkinga, nesugadinta, įrengta pagal leidime nurodytą išorinės reklamos įrengimo projektą.

19 straipsnis. Reklamos priežiūros institucijos

1. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka:

4) savivaldybių vykdomosios institucijos – dėl šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalių nuostatų;

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (toliau – priežiūros institucijos), atlikdamos reklamos naudojimo priežiūrą, bendradarbiauja su reklamos savitvarkos institucijomis.

21 straipsnis. Priežiūros institucijų teisės ir pareigos

1. Priežiūros institucijos, atlikdamos šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, kitų asmenų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti reikalingą informaciją ir dokumentus;

2) gauti iš reklaminės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti. Ištyrus pažeidimą, o jeigu priežiūros institucijų nutarimas buvo apskųstas teismui, – įsiteisėjus teismo sprendimui, reklamuojamų prekių pavyzdžiai ir veiklos dokumentų originalai turi būti grąžinami reklaminės veiklos subjektams šių reikalavimu;

3) reikalauti, kad reklaminės veiklos subjektai ar jų vadovai ir kiti už reklamos naudojimą atsakingi asmenys atvyktų ir duotų žodinius arba rašytinius paaiškinimus;

4) neatidėliotinais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, kad paskleista arba numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta neatitinkančia šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir padarytų kitiems asmenims ar visuomenės interesams žalos ar sukeltų nepataisomus padarinius, priimti nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą, iki kol bus priimtas šio įstatymo 25 straipsnio 17 dalyje nurodytas nutarimas. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą, priežiūros institucija turi suteikti galimybę reklaminės veiklos subjektui, kuris įtariamas pažeidęs šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, per jos nustatytą terminą duoti paaiškinimą;

5) įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą;

6) informuoti raštu reklaminės veiklos subjektus, kad jų atliekami veiksmai gali turėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo požymių, ir siūlyti jiems nutraukti tokios reklamos naudojimą arba ją pakeisti;

7) įstatymų nustatytais atvejais skirti baudas.

22 straipsnis. Atsakomybė už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus

1. Reklaminės veiklos subjektai, išskyrus fizinius asmenis, pažeidę šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Fiziniams asmenims už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė.

23 straipsnis. Atsakomybės už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą ypatumai

1. Reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės.

2. Reklamos paslaugų teikėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą tik tuo atveju, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją).

24 straipsnis. Baudos

1. Už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. Tais atvejais, kai šio įstatymo 5 ar 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama didesnė, iki trisdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų, bauda.

2. Už priežiūros institucijų laikino įpareigojimo sustabdyti reklamos skleidimą nevykdymą, įpareigojimo nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą, už reklamos, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti, pakartotinį naudojimą, jeigu tai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, arba Konkurencijos tarybos įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną.

3. Už priežiūros institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

4. Už šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

10. Bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienus metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais – nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – nuo pažeidimo nustatymo dienos. Jeigu reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, bauda gali būti skiriama per vienus metus nuo įsipareigojimų laikotarpio paskutinės dienos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo paskutinės reklamos skleidimo dienos.

25 straipsnis. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo tvarka

1. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami šiame straipsnyje ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

2. Teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės                  institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau – pareiškėjai).

3. Priežiūros institucija turi teisę pradėti nagrinėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 8–19 dalių nuostatos.

4. Pranešimas (skundas) dėl šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo turi būti pateiktas raštu. Pranešime (skunde) turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;
2) pareiškėjui žinomos šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo faktinės aplinkybės, prie pranešimo (skundo) turi būti pridėti tai patvirtinantys įrodymai.

8. Motyvuotas priežiūros institucijos nutarimas pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, motyvuotas priežiūros institucijos nutarimas arba motyvuotas priežiūros institucijos įgalioto pareigūno sprendimas atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo (skundo) gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus. Apie priimtą priežiūros institucijos nutarimą arba priežiūros institucijos įgalioto pareigūno sprendimą pareiškėjas informuojamas raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais motyvuotas priežiūros institucijos nutarimas arba motyvuotas priežiūros institucijos įgalioto pareigūno sprendimas atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą turi būti priimtas ir apie tai pareiškėjas turi būti informuotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo (skundo) gavimo dienos.

12. Priežiūros institucija, pradėjusi pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į reklaminės veiklos subjektą, dėl kurio veiksmų (neveikimo) ši procedūra pradėta, ir paprašo per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėta nagrinėjimo procedūra, ir jį pagrindžiančius įrodymus.

13. Pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviai pranešimo (skundo) nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus, taip pat, gavę šio straipsnio 15 dalyje nurodytą informaciją apie pranešimo (skundo) nagrinėjimą priežiūros institucijoje, susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, išskyrus dokumentus ir informaciją, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba profesinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kuriuose yra komercinių paslapčių, būtina gauti reklaminės veiklos subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą.

14. Priežiūros institucija pranešimą (skundą) nagrinėja rašytinio arba žodinio proceso tvarka.

15. Pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną iki pranešimo (skundo) nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos registruotu laišku pranešama apie galimus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, pranešimo (skundo) nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma pranešimo (skundo) nagrinėjimo tvarka, pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, išskyrus dokumentus ir informaciją, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, taip pat pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki pranešimo (skundo) nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos raštu pateikti paaiškinimus.

16. Jeigu žodinio pranešimo (skundo) nagrinėjimo atveju pranešimo (skundo) procedūros dalyviai nedalyvauja nagrinėjant pranešimą (skundą), pranešimas (skundas) gali būti nagrinėjamas, kai yra duomenų, kad pranešimo (skundo) procedūros dalyviams tinkamai ir laiku buvo pranešta apie pranešimo (skundo) nagrinėjimo vietą ir laiką.

17. Priežiūros institucijai atlikus pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas kolegialus organas arba asmuo priima nutarimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas arba, jeigu nėra šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą nutraukti. Kartu su bauda reklaminės veiklos subjektui gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą ar (ir) paneigti reklamą, kuri buvo pripažinta klaidinančia ar neleidžiama lyginamąja.

Nutarime turi būti nurodyta:

1) priežiūros institucijos pavadinimas;

2) nutarimo priėmimo data ir vieta;

3) nutarimą priėmusio kolegialaus organo (asmens) duomenys, posėdžio sekretorius, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviai;

4) reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, duomenys;

5) nustatytos šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo faktinės aplinkybės;

6) šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas;

7) motyvai, pagrindžiantys baudos skyrimą ir baudos dydį;

8) šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą;

9) reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;

10) priimtas sprendimas;

11) nutarimo įvykdymo tvarka ir terminas;

12) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

18. Priežiūros institucijų nutarimai per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos paskelbiami juos priėmusios priežiūros institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti.

19. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai turi būti išnagrinėti ir šio straipsnio 17 dalyje nurodytas nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo priežiūros institucijos nutarimo pradėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą priėmimo dienos. Motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.    

26 straipsnis. Baudų išieškojimas

1. Priežiūros institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo dienos.
2. Motyvuotu reklaminės veiklos subjekto prašymu priežiūros institucija turi teisę baudos arba jos dalies sumokėjimą atidėti iki trijų mėnesių, jeigu reklaminės veiklos subjektas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.
3. Priežiūros institucijos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Priežiūros institucijos nutarimų ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimų apskundimas

1. Reklaminės veiklos subjektas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, pareiškėjas, nesutinkantys su priežiūros institucijos nutarimu, priimtu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ar 25 straipsnio 17 dalį, arba pareiškėjas, nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu arba jos įgalioto pareigūno sprendimu, priimtu pagal šio įstatymo 25 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

28 straipsnis. Teisių gynimas

1. Asmenys, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant šio įstatymo draudžiamą reklamą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl

1) reklamos naudojimo nutraukimo;

2) padarytos žalos atlyginimo;

3) įpareigojimo paskelbti vieną, du ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius klaidinančią reklamą.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas teises taip pat turi reklaminės veiklos subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos ir reklamos savitvarkos institucijos.

• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso i š t r a u k o s

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/EjwuXuHMlf

144 straipsnis. Reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas

1. Išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
2. Lietuvos Respublikos reklamos  įstatyme  nustatytų kitų reklamos  naudojimo  reikalavimų  ir draudimų  nesilaikymas (išskyrus šio kodekso 145 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus) užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
3. Šio straipsnio 1, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

497 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas

1. Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
2. Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

498 straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų  nevykdymas

1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.

Plačiau: https://www.ukmerge.lt/verslui-reklama/?lang=lt

2019 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimu buvo įtvirtintas šios valstybės šventės pavadinimas: „liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena.“   

Apie šventės ištakas – https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=39467&p_k=1

Ar reikia kabučių: Giedosime „Tautišką giesmę“ (tautišką giesmę)?

Kūrinio pavadinimas rašomas su kabutėmis, pvz.: Lietuvos valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Gal iš pradžių mokyklų klasėse kiekvieną rytą pradėkime nuo „Tautiškos giesmės“? VRM orkestras sugrojo „Tautišką giesmę“. Žr. Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymą „Dėl Lietuvos valstybinio himno“.

Kartais tautiška giesmė (ir tautinė giesmė) pavartojama kaip himno sinonimas (bendrine reikšme), pvz.:  Renginyje skambėjo liaudies dainos, tautiška giesmė (himnas). Seimo narys – apie neartus dirvonus ir tautišką giesmę.  Liepos 6 dieną kartu giedama tautinė giesmė apvainikavo ne tik Hamburgo lietuvius, bet ir viso pasaulio lietuvius. Spaudos draudimo laikotarpiu labai populiari buvo A. Baranausko daina „Nu, Lietuva, nu, Dauguva“, ši daina skambėjo lyg tautinė giesmė, žadinanti tėvynės meilę, deganti neapykanta carizmui.

Parengta pagal Kalbos komisijos konsultacijų banko ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklalapyje skelbtą informaciją

Rodos, skirtumas tik viena raidė, tačiau pietryčių Ukrainos miestą Siverską pavadinę Seversku galime nukreipti į miestą, esantį Rusijoje, taip pat Mirnas Rusijoje, o Myrnas ir Myrnė – Ukrainoje. Žinoma, pastarųjų mėnesių ir savaičių pranešimų kontekstas apie Rusijos karo veiksmus Ukrainos teritorijoje leidžia suprasti, kad apsirinkama dėl šaltinių – informacija ateina įvairiomis kalbomis: ukrainiečių, rusų, anglų, todėl rašyba įvairuoja. Pagrindu rekomenduojama imti oficialias ukrainietiškas vietovardžių formas, jas transkribuoti lietuviškais rašmenimis, o kiti rašybos variantai prireikus gali būti pateikiami skliaustuose. (Pabaigoje pateikiame aktualiausių Ukrainos vietovardžių sąrašą.)

Skubėdami kuo operatyviau informuoti visuomenę, žurnalistai kartais įsivelia į vietovardžių painiavą. Net tame pačiame naujienų portale galima aptikti to paties miesto ar gyvenvietės pavadinimo skirtingų variantų. Rytų Ukrainos miestas Lysyčanskas pavadinamas ir Lysičansku, ir Lysyčiansku, ir Lisičansku. Varijuoja ir kitų Rytų Ukrainos karo apimtų miestų pavadinimai. Slovjanskas kartais parašomas su minkštumo ženklu – Slovianskas. Časiv Jaro miestas taip pat pavadinamas įvairiai – Časiv jaras, Časov Jaras ar Chasiv Jaras. Vis dar išsprūsta angliška transkripcija: rašytina Doneckas – ne Donetskas, Bachmutas – ne Bakhmutas, Mykolajivas – ne Mykolaivas.

Stebėtinai greitai prigijo naujesnės rašybos sostinės ir didžiųjų Ukrainos centrų pavadinimai: Kyjivas, Lvivas, Charkivas, Mykolajivas, Černihivas (vietoj Kijevas, Lvovas, Charkovas, Nikolajevas, Černigovas). Keblesnis pasirodė Zaporožės / Zaporižios pavadinimas: rašantiesiems kartais susiplaka abiejų variantų linksniavimo paradigmos ir išeina hibridinis Zaporižė. Rekomenduojama arba Zaporižia, Zaporižios..., arba senoji tradicinė Zaporožė, Zaporožės... Senosios tradicinės formos Kijevas, Lvovas, lietuvių kalboje įsitvirtinusios dar iki susiformuojant ukrainiečių kalbai, yra teiktinos, nėra vengtinos. Tačiau akivaizdu, kad noras palaikyti ukrainiečių tautą pasireiškia renkantis vartoti būtent dabartines ukrainietiškas.

Dar pora keblesnių atvejų: sušmėžuoja rusiška forma Dniepropetrovskas – iš tiesų miestas ir srities centras – Dnipras, o srities pavadinimas apukrainietintas, bet vis dar nepakeistas – Dnipropetrovsko. Taip pat įvairuoja Sjevjerodoneckas, Severodoneckas, Sjeverodoneckas, Sjeverodonetskas. Rekomenduojamas pirmasis variantas Sjevjerodoneckas iš ukr. Сєвєродонецьк. Tai irgi apukrainietinta forma (rusakalbių bendruomenėje Северодонецк – Severodoneckas). Aukščiausioji Rada jau yra svarsčiusi pakeitimą į dar ukrainietiškesnį variantą Сіверськодонецьк (Siverskodoneckas), tačiau dėl nevienodos vietinių gyventojų nuomonės sprendimas nebuvo priimtas.

Tad kur ieškoti taisyklingų užsienio vietovardžių, kad išvengtume šitos painiavos? Kviečiame naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos turimais ištekliais. Kaip žinoma, Ukrainos Aukščiausioji Rada 2016 m. priėmė Dekomunizacijos įstatymą ir pakeitė beveik tūkstančio gyvenamųjų vietovių pavadinimus. Atsižvelgdama į tai, VLKK sulietuvino pagal transkripcijos iš ukrainiečių (ukrainų) kalbos į lietuvių kalbą taisykles ir pateikė beveik 900 pakeistųjų pavadinimų sąrašą visuomenei (žr. https://vlkk.lt/media/public/file/Naujienos/Ukrainos-pakeisti-vtv_2016_VII_patikslintas.pdf).

Pravartu ir patogu naudotis suskaitmenintu Pasaulio vietovardžių žodynu. VLKK iniciatyva penkiatomį žodyną 2006–2014 m. išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Suskaitmeninta vietovardžių duomenų bazė skelbiama ir Kalbos komisijos, ir leidyklos (MELC.lt) interneto svetainėse. Tačiau naujesnių pastabų apie pasikeitimus galima tikėtis rasti būtent VLKK svetainėje Pasaulio-vardai.vlkk.lt (žr. http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/salys/ukraina) ir VLKK Konsultacijų banke https://www.vlkk.lt/konsultacijos.

Atidumas perteikiant Ukrainos vietovardžius lietuvių kalba atspindint ukrainietišką tarimą ir rašybą – palaikymas šaliai, kovojančiai už savo laisvę, vientisumą ir identiteto išsaugojimą.

Pastarojo meto aktualiausių Ukrainos gyvenamųjų vietovių pavadinimai

 VLKK informacija