Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga (VšĮ) - tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. VšĮ turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. VšĮ gautas pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti. VšĮ pelnas negali būti skiriamas dalininkams, VšĮ organų nariams, darbuotojų premijoms.

Viešosios įstaigos ir labdaros paramos fondai paprastai yra labiau uždari, t.y., juose svarbų vaidmenį vaidina tie, kurie ją įsteigė – patys sprendžią arba kam nors (pvz., valdybai) leidžia nuspręsti kokia veikla bus vykdoma, o organizacijoje veikiantys žmonės (darbuotojai arba savanoriai) tik tai ir įgyvendina.

Viešosios įstaigos ir labdaros paramos fondų formos šiuo metu yra išties panašios, tačiau istoriškai fondai buvo (taigi, dažnai taip yra ir dabar) labiau orientuoti į tam tikrų lėšų ar pagalbos teikimą, o viešosios įstaigos teikia paslaugas, įgyvendina projektus.

Dažnai tenka išgirsti nuomonę, kad tik viešosios įstaigos gali vykdyti ūkinę – komercinę veiklą. Būtina pažymėti, kad tokia nuomonė yra klaidinga, nes nuo 2004 m. įsigaliojusių įstatymų pakeitimų visoms minėtoms teisinėms formoms leidžiama užsiimti ūkine komercine veikla, jei tai padeda siekti organizacijos užsibrėžtų tikslų.

VšĮ steigėjai

Viešosios įstaigos organizaciją įsteigti gali ir vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo).

VšĮ steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę VšĮ steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. VšĮ steigėjai, perdavę VšĮ įnašą, tampa jos dalininkais.

VšĮ valdymo organai

VšĮ privalo turėti organą - visuotinį dalininkų susirinkimą bei vienasmenį valdymo organą - VšĮ vadovą.

VšĮ gali sudaryti ir kolegialų valdymo organą (valdybą ar tarybą), tačiau tai nėra privaloma.

VšĮ teisinė bazė

VšĮ steigimo ir veiklos principus reglamentuoja LR Civilinis kodeksas ir LR Viešųjų įstaigų įstatymas.
SvarbuTarp jūsų steigiamojo susirinkimo ir duomenų įregistravimo juridinių asmenų registre negali praeiti daugiau kaip šeši mėnesiai.


STEIGIMAS

Organizacijos steigimas gali vykti dviem būdais – įprastu (notariniu) būdų arba elektroniniu būdu.

Elektroniniu būdu dokumentai gali būti pateikiami tiesiogiai Registro tvarkytojui per Registrų centro klientų savitarnos sistemą, jeigu: 

  • steigėjas turi kvalifikuotą elektroninį parašą*;
  • dokumentai rengiami vadovaujantis patvirtintomis pavyzdinėmis (nuostatų, įstatų, steigimo akto ar steigimo sutarties) formomis;
  • juridinio asmens pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybės pavadinimo „Lietuva“;
  • yra patalpų savininkų elektroniniu parašu pasirašytas sutikimas naudoti patalpas buveinei registruoti, jeigu patalpos nėra steigėjo asmeninė nuosavybė;
  • asociacijos, viešosios įstaigos ar labdaros ir paramos fondo veiklos tikslai ir veiklos sritys atitinka Viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslų ir veiklos sričių klasifikatorių.
  • pavadinimas yra laikinai įrašytas į Juridinių asmenų registrą.

Viešosios įstaigos steigimo dokumentai, kurie turi būti parengti steigėjų ir patvirtinti notaro

Įprastai turėsite pateikti šiuos dokumentus:

  • Įstatus
  • Steigimo sutartį
  • Steigiamojo susirinkimo protokolą
  • Leidimą dėl juridinio asmens įregistravimo patalpoje
  • Leidimą dėl juridinio asmens įregistravimo patalpoje

Tris pirmus dokumentus – susirinkimo patvirtintus įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir steigimo sutartį (sprendimą) reikia patvirtinti notaro biure.

Svarbu nepamiršti, kad organizacija turi turėti savo buveinę – fizinį registracijos adresą, taigi notarui turite pateikti ir jūsų buveinės savininko sutikimą, kad organizacija gali būti įregistruota jam priklausančiame pastate (bute). Jei būsimoji Jūsų organizacijos buveinė priklauso kitam juridiniam asmeniui, pvz., organizacijai, įmonei ar savivaldybei – užtenka notarui pateikti laisvos formos savininko pasirašytą sutikimą. Tuo atveju, jei nusprendėte organizaciją įregistruoti bute ar kitose patalpose, kurios priklauso fiziniam asmeniui, pvz. jūsų artimiesiems – tokiu atveju tas asmuo, kuriam priklauso patalpos turi patvirtinti savo sutikimą notarine tvarka. Šį sutikimą galima patvirtinti kartu su organizacijos steigimu, tačiau savininkas tokį sutikimą taip pat gali patvirtinti savarankiškai, pas bet kurį kitą notarą.

Galiausiai visi notaro patvirtinti dokumentai turi būti užregistruojami juridinių asmenų registre, kuris per tris dienas nuo nustatyto mokesčio už registravimą sumokėjimo užregistruoja organizaciją ir nuo tos dienos organizacija yra laikoma įsteigta.

Sėkmingai registracijai gali tekti užpildyti keletą juridinių asmenų registro formų, tačiau šias formas galite paprašyti užpildyti ir notaro, dokumentų tvirtinimo metu.

Visuomet turi būti užpildyta forma JAR 1, tačiau kokias kitas formas jums reikia pildyti priklauso nuo to, kokią organizaciją steigiate, kokie yra jūsų valdymo organai ir kt. Visais su šių formų pildymu ir registravimu susijusiais klausimais gali patarti Registrų centro informacija.


ĮSTATAI

Jums reikalingi įstatai, šiame dokumente įtvirtinama ką veiks, kokius narius vienys, kokią valdymo struktūrą turės Jūsų organizacija, koks bus jos pavadinimas ir panašiai. Įstatai yra pagrindinis organizacijos „įstatymas”, „žaidimo taisyklės”, kurias priėmus privalu yra jų laikytis ir jas gerbti. Kadangi vėliau keisti įstatus užtrunka laiko ir kainuoja finansiškai, rekomenduojama į įstatus surašyti tik tai ko prašo Jūsų pasirinktos teisinės formos įstatymas, o visa kita gali būti sureguliuojama vidiniais dokumentais, kuriuos, prireikus, bus paprasčiau keisti ir tobulinti organizacijos viduje, išvengiant papildomų mokesčių susijusių su įstatų keitimu.

Kas konkrečiai turi būti numatyta viešosios įstaigos įstatuose gana detaliai nurodyta Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnyje.



Viešosios įstaigos įstatų pavyzdys →
STEIGIAMOJO SUSIRINKIMO PROTOKOLAS

Parengus įstatus, yra organizuojamas steigiamasis susirinkimas, kurio metu yra patvirtinami sukurti įstatai ir kuriame nusprendžiama, kas už ką yra konkrečiai atsakingas organizacijos steigimo pradžioje – kas bus vadovas, kokie bus pradiniai organizacijos finansai, kaip priimsite pirmuosius narius ir pan. Šio susitikimo metu yra surašomas steigiamojo susirinkimo protokolas.

Šis žingsnis nereikalingas, jei yra tik vienas steigėjas.



STEIGIMO SUTARTIS/ SPRENDIMAS STEIGTI ORGANIZACIJĄ

Steigiamojo susirinkimo metu visi steigėjai pasirašo steigimo sutartįJei yra vienas steigėjas, jis surašo sprendimą steigti organizaciją.

Kas konkrečiai turi būti numatyta steigimo sutartyje/sprendime gana detaliai numato Viešųjų įstaigų įstatymas (5 str.)



Steigimo sutarties pavyzdys →