Lankytinos vietos

Paminklai ir lankytinos vietos

1918-1920 metų kovose už Lietuvos laisvę žuvusių savanorių kapai.

Atminimo lentos Nepriklausomybės kovų Želvos valsčiaus savanoriams bei Vyties kryžiaus kavalieriams.
(senosiose Želvos kapinėse, prie bažnyčios)

Senasis tarpukario Želvos planas, esantis miestelio centre prie kultūros namų.

Senosios Želvos žydų kapinės.

(J. Vaišučio gatvėje, kitoje kelio pusėje prieš gimnazijos pastatą)

Lelikonių piliakalnis. 

Lelikonių kaime esantis piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pradžia.
Keturkampės formos piliakalnio šlaitai vidutinio statumo, 2-6 m aukščio.
Piliakalniui labai pakenkė ant jo stovėjęs trianguliacijos bokštas (liko jo apkasimai ir geodezinis reperis).

Memorialas rezistencijos aukoms 

Baltasis kryžius buvo pastatytas 1991 metais. Jį rasite pietiniame miestelio pakraštyje, prie kelio Želva – Kiaukliai, buvusioje žvyrduobėje. Kūrinio autorius – architektas Henrikas Šilgalis.

Paželvių piliakalnis 

Bene svarbiausias Želvos priešistorės paminklas – seniau Pėčkalniu vadintas Paželvių piliakalnis. Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas, tyrinėtas 1936 ir 1963 metais. Rasime jį į šiaurę nuo Želvos, už kilometro, Paželvių kaime, netoli Bliūdašilio miško. Kalno šlaitai statūs, apie 20 m aukščio. 

Bastūnų (Mirabelio) pėduotas akmuo 

Šį neįprastą akmenį rasime Bastūnų kaimo pakraštyje, apie 7 km nuo Želvos. Apie akmens atsiradimą vietos gyventojai pasakoja tokį padavimą. Vienąkart piktąjį velnią vijęsis angelas. Velniūkštis taip skubėjęs kol užgiedos gaidžiai, kad beskubėdamas užlipęs ant akmens ir palikęs savo pėdsaką. Velniakojos vardu vadinama ir 1,5 ha pieva, kurioje guli šis akmuo.

Činelių kaimo gatvė 

Vienintelis kaimas, išlaikęs savo archainės išvaizdos atkarpėlę, yra Čineliai. Nors čia tik 4 kiemai, bet jie liko išsidėstę kaip prieš šimtą metų ir galbūt dar anksčiau, baudžiavos laikais. Gaila, šis kaimas nyksta.

Atminimo akmuo pirmajai mokyklai

Savo gyvenimo metus Želvos gimnazija skaičiuoja nuo 1909 metų, kai čia buvo atidaryta valdinė mokykla. 1909-1944 m. mokykla buvusi pradinio ugdymo, 1945-1946 m. – progimnazija, 1947-1949 m. – gimnazija, 1950-2015 m. – vidurinė, o nuo 2015 metų vėl gimnazija.

Paminklas Zigmui Gaidamavičiui ir Pranui Gaidamavičiui-Gaidai 

Bajorų kaime ant kalvelės stūksantis atminimo akmuo broliam Gaidamavičiam. Nusipelniusiam meno vadovui ir dirigentui Zigmui bei kunigui, teologui, žurnalistui Pranui. 

Nobelio premijos laureatui 

1926 m. Želvoje gimė būsimas Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas. 2005 m. miestelio centre iškilo skulptūra – atminimo ženklas premijos laureatui, jo gimtinei Želvai. Skulptūrinio ženklo autorius – želviškis skulptorius Vaidas Ramoška.

Aukščiausia rajono vieta

Želvos seniūnijoje, Laumėnų seniūnaitijos Barkuškio kaime – 180,6 m. virš jūros lygio, vietinių praminta Majoku.