Lankytinos vietos

Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia
Nors Šešuoliai ir sena gyvenvietė, tačiau XVI a. pradžioje tai buvo kaimas be bažnyčios. Vietovė ėmė kilti jos savininko Vilniaus vyskupo V.Protasevičiaus dėka. Jis čia 1567 m. įsteigė miestelį su aplinkiniais kaimais, sudarė fundaciją  bažnyčiai.
Medinis bažnyčios pastatas iškilo 1572 m. Jo architektūra - tuo laiku viešpatavusio baroko stiliaus, kiek tai įmanoma medinėje statyboje. Pirmasis klebonas Pranas Rapolkevičius buvo įpareigotas išlaikyti mokyklą ir mokytoją. Bažnyčia buvo su 3 bokšteliais. 1656 m. karo su Rusija metu bažnyčia greičiausiai sudegė, nes degė visas miestelis. 1694 m. ji perstatyta - greičiausiai pastatyta visai nauja bažnyčia. 1751 m. vyskupo M. Zenkavičiaus dėka pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, apie 1753 m. - varpinė. 1884 m. vėl vyksta bažnyčios ir klebonijos atnaujinimas, perstatyta varpinė, šventorius aptvertas mūrine tvora. Iki 1896 m.  klebonas kun. Juozapas Lukša skaitydavo tik lietuviškus pamokslus. Jam mirus,  kun.  P.Balkauskis, greta lietuviškų, įvedė ir lenkiškus pamokslus, nors jų tesiklausydavo tik 10 šlėktų,  gerai supratusių ir lietuviškai. Bažnyčia stovi ant aukštumėlės ir gerai organizuoja miestelio aikštės erdvę.  Joje  kaba nemažai  paveikslų, tarp jų  -  Šv. Kazimiero paveikslas, tapytas aliejiniais dažais XIX a. Pažymėtinas ir išlikęs bažnyčios fundatoriaus portretas, tapytas 1762 m. aliejiniais dažais drobėje.

Šešuolių pagrindinė mokykla
Šešuolių mokyklos įsteigimas sietinas su  miestelio bei bažnyčios įsteigimo data - 1572 m., kuomet klebonas buvo įpareigotas išlaikyti  mokytoją ir mokyklą. Carinėje Lietuvoje Šešuoliai turėjo daraktorinę mokyklą, veikusią Dvarninių kaime. Ji neturėjo pastovios vietos, pamokos vyko pas sodiečius, kurių vaikai mokėsi.
1903 m. įkurta oficialioji rusiška mokykla. Tam caro  valdininkai išnuomojo pusę J.Gutmano namo. Mokykla turėjo  elementorių, iš kurio šešuoliškiai mokėsi rusiškai skaityti ir rašyti. 1909 m. pastatyta nauja pradinė mokykla, kurią lankė 30 mokinių. Juos mokė vienas mokytojas. 1919 m. renovuotoje mokykloje dirbo du mokytojai, mokę keturių skyrių vaikus lietuvių kalbos, aritmetikos, istorijos, geografijos ir kitų dalykų. Mokslas buvo nemokamas. 1940 m., politinio perversmo metu, buvo nuverstas mokyklos kieme stovėjęs laisvės paminklas.II-ojo pasaulinio karo metais  dalis Šešuolių miestelio sudegė, buvo nužudyti 24 šešuoliškiai. Nepaisant  šių kraupių įvykių, mokykla gyvavo toliau. Karo metu Šešuolių mokiniai ne tik mokėsi, bet ir rengė sporto varžybas,  vakarones. 1945-1949 - sunkiausi ir žiauriausi pokario metai. Masiniai trėmimai į Sibirą, nuolatinės stribų ir nepriklausomybės gynėjų kovos alino kraštą. Mokykla skurdo: trūko suolų, vadovėlių. Mokytojai buvo verčiami agituoti mokinius stoti į pionierių organizaciją, nors daugelis tėvų buvo tikintys.
1949 m. ūkininko Damulio dvaro pastate įsikūrė septinmetė mokykla, kuri 1962 m.  reorganizuota į aštuonmetę, 1990 m.- į devynmetę, o nuo 1993m. - į Šešuolių pagrindinę mokyklą.

Mateikiškių piliakalnis 
Piliakalnis, dar vadinamas Majaku, ir vakarinėje jo papėdėje išsidėsčiusi buvusios gyvenvietės teritorija turi archeologinę, istorinę ir kraštovaizdinę vertę. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, šlaitai statūs, apie 10 m. aukščio. Piliakalnio viršuje - aikštelė.  XIX a. ji buvo gerokai apardyta, įrengus čia kapines. Šiuo metu aikštelėje yra išlikusi stambi antkapinė plokštė su sunkiai įskaitomu užrašu: “TU SPOCZYVAJA ZVLOKI S.P.KVIATKOVSKIEGO VITOLDA ZYL JAT 23 UM. 4 LIPCA 1857 R. POKOJ TEGO DUSZY SCULP SOBOLEVSKI” Per I-ąjį pasaulinį karą  aikštelės pakraščiuose buvo iškasti apkasai. Buvusios gyvenvietės teritorija piliakalnio papėdėje tyrinėta ne kartą. Čia rastas apie 70 cm storio kultūrinis gyvenvietės sluoksnis. Greičiausiai tai pirmųjų amžių po Kristaus laikų piliakalnis.

Partizanų mūšio vieta Kazimieravos kaime
Šioje vietoje  žuvo Didžiosios kovos apygardos Plieno ir Voldemaro būrių partizanai. 1946 m. NKVD nustatė, kad veikia jungtinis Plieno ir Voldemaro partizanų būrys, ir suorganizavo šios grupės paieškas. Operatyvinė - karinė grupė susidūrė su partizanų būriu 1946 01 22. 14 žuvusių  partizanų kūnai buvo atvežti į Želvą, išniekinti miesto  aikštėje ir užkasti buvusiose Želvos žvyrduobėse, dar 12 kūnų rasta sudegusiuose pastatuose.

Partizanų žūties vieta Beržalotoje 
1945 m. sausio mėn. įkūrus Didžiosios kovos partizanų apygardą,Balninkų, Molėtų , Lyduokių ir Šešuolių apylinkėse veikė A.Morkūno - Plieno grupė su 16 - 30 kovotojų, o  Giedraičių, Želvos, Šešuolių ir Širvintų valsčių sandūroje - Vanago dalinys su 90 - 110 vyrų. 1999 m. liepos 25 d. Beržalotos kaime atidengtas paminklas, skirtas Didžiosios kovos apygardos “Plieno” rinktinės partizanams, būrio vadui Jonui Pažūsiui - Dagiui ir Stasiui  Zarembai - Beržui, čia žuvusiems  1947 m. vasario 7 d.

Paminklas 1918 m. atgautai Lietuvos nepriklausomybei paminėti
Nepriklausomoje Lietuvoje Šešuoliuose vyko aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Vadovaujant mokytojui Pranui Lunskiui, pritariant valsčiaus gyventojams buvo nutarta pastatyti paminklą, skirtą Lietuvos laisvei, atgautai 1918 m. P.Lunskis  suprojektavo paminklą. Lėšas aukojo ūkininkai, miestelio amatininkai, moksleiviai, parapijiečiai. Paminklas pastatytas 1935  (ar 1936) m.Tuomet miestelio aikštė tapo dar labiau mėgiama: čia vyko šventiniai minėjimai, gegužinės, sekmadieniais, po šv. mišių, grieždavo orkestras, šokdavo jaunimas. Iš toliau atvykę ūkininkai po pamaldų ant žolės išsitiesę staltieses, vaišindavosi su  kaimynais ir giminėmis iš namų atsivežtu maistu. Paminklas pergyveno karą, pokario baisumus. Deja 1951 m. vietos valdžios nutarimu jis buvo traktoriais nugriautas ir užkastas. Prasidėjus atgimimui, 1989 m. atkastos paminklo liekanos. Kadangi suniokoto paminklo restauruoti nepavyko, Veprių skulptorius  Viktoras Žentelis pagal surastas detales ir senas nuotraukas atkūrė paminklą. 1989.11.20  jo kopija atstatyta ankstesnėje vietoje.